Alyvuogių aliejaus, kaip vieno sveikatai palankiausių produktų, saugą ir kokybę VMVT tiria kasmet. Vadovaujantis Europos Komisijos stebėsenos planais, kiekviena šalis, pagal jos dydį ir suvartojamus kiekius, yra įpareigota atlikti tam tikrą kiekį alyvuogių aliejaus tyrimų. Lietuva kasmet privalo atrinkti po 3 alyvuogių aliejaus mėginius, tačiau VMVT, įvertinusi augančią aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus klastojimo riziką, vien 2020 m. ištyrė 10 mėginių.
Pastebėtina, kad aliejaus tyrimai, siekiant nustatyti jo kokybę, yra sudėtingi ir ilgai trunkantys. Vieno alyvuogių aliejaus mėginio tyrimas gali užtrukti iki kelių mėnesių, o juslinio bei cheminės sudėties nustatymo kaina gali siekti 300 Eur. Lietuvoje tokių tyrimų atlikti nėra galimybės, todėl jie atliekami akredituotose Europos Sąjungos valstybių laboratorijose, pavyzdžiui, šalies rinkoje atrinkti mėginiai alyvuogių aliejaus cheminiams parametrams ištirti siunčiami į „Eurofins“ laboratoriją Vokietijoje, o jusliniai aliejaus tyrimai atliekami Graikijos laboratorijoje. Tuo tarpu Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje Lietuvoje įvertinami alyvuogių aliejaus sudėtyje esančių laisvųjų riebalų rūgščių, peroksido, rūgštingumo ir kiti aliejaus rodikliai.
Šių metų tyrimų rezultatai parodė, kad iš 10-ies tirtų alyvuogių aliejaus mėginių kokybės rodiklių neatitiko 5 – tai itališkas aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, išgautas tik mechaninėmis priemonėmis alyvuogių aliejus „Basso“ (sufasuotas po 1 l), aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, išgautas tik mechaninėmis priemonėmis alyvuogių aliejus iš Italijos „Monini Classico“ (0,75 l) ir „Pietro Coricelli“ (1 l), ypač grynas alyvuogių aliejus „Font Oliva“ (0,75 l) iš Ispanijos bei iš Ispanijos įvežtas aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, išgautas tik mechaninėmis priemonėmis alyvuogių aliejus „Anira“ (0,75 l).
Nors šių alyvuogių aliejaus ženklinimo etiketėse gamintojai buvo deklaravę, kad tai aukščiausios kokybės aliejus, tačiau tyrimų metu nustatyta, kad tokie teiginiai neatitiko tikrovės. Ekspertai juos įvertino kaip klastotes. Tokiu alyvuogių aliejumi buvo prekiauta mažmeninės prekybos tinkluose: „Maxima“, „Rimi“ ir „Iki“. Įvertinus tyrimų išvadas, sulaikytos minėto aliejaus partijos buvo grąžintos gamintojams arba sunaikintos.
Iš viso per 2017–2020 m. Lietuvoje buvo atrinkta ir akredituotose Europos laboratorijose ištirta per 20 alyvuogių aliejaus mėginių, iš kurių net 12 neatitiko reikalavimų. Apie visus suklastoto aliejaus, pateikto Lietuvos rinkoje, atvejus VMVT informavo Europos Komisiją ir atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas, kad būtų atlikti patikrinimai aliejaus gamybos įmonėse ir išsiaiškintos kokybės neatitikimo bei klastojimo priežastys.
Nors už gaminio saugą ir kokybę atsako jo gamintojas, tačiau, specialistų teigimu, dalį atsakomybės turi prisiimti ir šiuos produktus į rinką pateikiantys prekybininkai. Kelerių metų VMVT kontrolės duomenys leidžia teigti, kad prekybos įmonės nevisiškai užtikrina jų pačių savikontrolės procedūrose deklaruojamų reikalavimų įgyvendinimą, neanalizuoja ir nevertina iš kitų šalių gamintojų ar tiekėjų perkamo alyvuogių aliejaus kokybės ir gamintojų ar tiekėjų patikimumo. Prekybininkai turėtų griežtai kontroliuoti įsigyjamų iš tiekėjų produktų saugos ir kokybės parametrus. Taip pat prekybininkų pareiga – atsakingai pasirinkti tiekėjus, užtikrinančius aukščiausius alyvuogių aliejaus kokybės standartus, ne vien priimtiniausią kainą, pristatymo laiką ar kiekius. Kaip numato tarptautinės rekomendacijos ir prekybos įmonių savikontrolės sistemos, labai svarbu reguliariai vertinti tiekėjus ir patiems praktiškai įsitikinti jų patikimumu.
VMVT duomenimis, pastaraisiais metais alyvuogių aliejaus klastojimo atvejų visoje ES nustatoma vis daugiau: 2018 m. Europoje buvo nustatyti 29 klastočių atvejai, o 2019 m. – jau 44. Nepaisant didžiulių ES valstybių narių pastangų, fiksuojama ir sistemingo piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, Lietuvos rinkai tiekto italų gamintojo „Pietro Coricelli“ alyvuogių aliejaus klastočių buvo aptikta ne tik šiemet, bet ir 2019 m. Apie tai buvo informuota Italijos kompetentinga tarnyba, Italijos gamintojas sulaukė sankcijų, tačiau, akivaizdu, kad ilgalaikių pokyčių gamyboje nesiėmė. VMVT dėl to pakartotinai kreipsis į Europos klastočių komisiją.
Anot specialistų, paprastai vartotojui, neturinčiam specialiųjų žinių ir įgūdžių, atpažinti, kad produktas yra suklastotas, beveik neįmanoma. Tačiau jis gali įtarti, kad produktas, pavyzdžiui, neatitinka būdingų savybių ar yra nekokybiškas. Tokiais atvejais vartotojai turėtų pranešti VMVT. Kiekvienas pranešimas bus įvertintas ir remiantis gauta informacija atliktas išsamus tyrimas, kurio metu galima nustatyti produkto klastojimą.