Poreikis keisti švietimo įstaigų valgyklų valgiaraščius buvau jau subrendęs klausimas. Taigi pateikiu jums įspūdžius iš trijų skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose įsikūrusių mokyklų, kuriose visose mane ir kartu pietavusius draugus pradžiugindavo mažos patiekalų kainos, o kas ne taip džiugino, skaitome žemiau.
Vilniaus Petro Vileišio progimnazija (Užupis)
Čia pietauti atvykau viena jau gerokai po 13 val., tad daug pietaujančių mokinių nesutikau ir pati ilgai neužtrukau. Priešingai, tie kurie ateidavo į valgyklą, sutartinai užsisakydavo labiau desertui tinkantį patiekalą – sausainių. Kol pietavau, juos pirko bent penki mokiniai, tikriausiai labai gardūs, nors manęs ir nesuviliojo. Dar įdomu paminėti, kad pirmą kartą atėjus į šią mokyklą, natūralu, kad nežinojau, kur yra jų maitinimo vieta, tad mandagiai pasiteiravau budinčios mokyklos darbuotojos, ar galima valgykloje pietauti žmonėms „iš gatvės“ ir kur galiu ją rasti. Sulaukiau teigiamo atsakymo į pirmąjį klausimą ir nukreipimo sekti pagal kvapus – labai logiškas būdas surasti valgyklą.
Valgykla dėl savo stalų, skirtingų kėdžių ir gėlių vazonuose man priminė mokyklos klasę, bet ir nesitikėjau atrasti kažko modernesnio. Svarbiausia, kad viskas pasirodė tvarkinga. Dar atkreipiau dėmesį į valgyklos gale esantį stalą, kuriame lankytojams yra padėtos švarios stiklinės ir ąsočiai su vandeniu, nemokama ir labai sveikintina.
Dienos maisto meniu su porcijos svoriu ir kaina išspausdintas ir pakabintas prie maisto išdavimo langelių, prie kurių ir vykdomi užsakymai. Tokių langelių yra du, dar vienas – atnešti nešvariems indams. Tiesa, meniu prie patiekalų yra prirašytos ir raidės „T“ arba „A“, kurios atitinkamai reiškia:
T – tausojantis patiekalas, pagamintas verdant arba troškinant, gamintas garuose arba apkeptas ir patroškintas; A – patiekalas, pagamintas iš augalinės kilmės produktų. Štai ir naujovė, kurios mano mokyklos laikais tikrai nebuvo ir kurią aš kaip reta bei neišranki mokyklos valgyklų lankytoja vertinu labai teigiamai – kuo daugiau aiškiai pateiktos informacijos ir dar nuo ko anksčiau, tuo mūsų vaikų suvokimas apie maistą bus gilesnis. Nuoširdžiai tuo tikiu.
Tęsiant apie pietus, jiems aš pasirinkau troškintą kiaulieną su trijų salotų (rauginti kopūstai, pekino kopūsto ir burokėlių) garnyru. Ir čia reikia paminėti, kad toks buvo mano pasirinkimas, nes buvo galima pasakyti, kokių tiksliai salotų ar kito garnyro (bulvių košė, ryžiai) norite. Už šį patiekalą sumokėjau 2,1 EUR ir kaip jau rašiau viršuje, tikrai nudžiugau dėl tokios pietų kainos. O ar nudžiugau dėl maisto skonio? Taip!
Suprantu, kad patiekalas nėra pats fotogeniškiausias, mėsa su salotomis plaukianti lėkštėje, bet šįkart ne akimis labiau ir vertinau. Minkšti, sultingi kiaulienos gabaliukai su šviežiomis, saikingai prieskoniais pagardintomis salotomis man labai patiko. Esu valgiusi ne vienoje valgykloje (kur tik aš nesu pietavusi..), bet net ir jos ne visos gali taip skaniai pagaminti tokį paprastą patiekalą.
Trumpa išvada. Pokyčių šioje progimnazijos valgykloje tikrai pamačiau ir tie pokyčiai man labai patiko. Noriu tikėti, kad patinka jie ir mokyklos bendruomenei, ir kitiems čia atklystantiems.
Vilniaus Petro Vileišio progimnazija – Filaretų g. 3, Vilnius.