Le Dîner en Blanc organizatorė Vilniuje Dovilė Butkienė apie naujų partnerių pasirinkimą pasakojo: „Mums labai didelį įspūdį padarė tai, kad naujasis restorano „Stikliai“ šefas Gerdvilas Žalys dirbo tokiame restorane kaip „L’Atelier“ pas vieną garsiausių pasaulio šefų Joël Robuchon. Gerdvilas puikiai jaučia prancūzišką kultūrą, jos virtuvę ir gali subtiliai ją integruoti į mūsų renginį Vilniuje. Labiau derančią draugystę būtų sunku ir įsivaizduoti.“
Gerdvilas Žalys – nauja ir itin ryški žvaigždė Lietuvos kulinarijos pasaulyje. Patirties sėmęsis pas garsiausius Paryžiaus, Londono ir Stokholmo virtuvės šefus jis atvyko į Lietuvą, į legendinį „Stiklių“ restoraną kur, kaip jis pats sako, sieks sukurti tikrąjį Vilniaus skonį.
Dirbęs pas tokias virtuvės įžymybes kaip Joel Robuchon bei Yannick Allen, Gerdvilas žino, ką reiškia dirbti restorane, kuris yra įvertintas trimis „Michelin“ žvaigždutėmis. Pernai mirusio prancūzų virtuvės įžymybės Joël Robuchon restorane „L’Atelier“ Gerdvilas dirbo trejus metus ir į Lietuvą atsivežė neįkainojamą patirtį apie prancūzų virtuvę ir darbo techniką:
„Supratau, kad prancūzų virtuvė visų pirma yra kultūra. Tai ir prancūziškas kinas, šventės, futbolo fanatikai, menas, muziejai ir galiausiai – maistas. Atvykęs į Paryžių visų pirma išmokau prancūzų kalbą, tai padėjo ne tik darbe, bet ir formuojant naują pažįstamų ratą. Kalbant apie konkrečiai darbinę patirtį iš Paryžiaus parsivežiau technikas, ritmą, sąžiningumą ir pagarbą labai sunkiam darbui, kadangi pats mesjė Joël Robuchon ypač vertino sunkų darbą. Jis buvo labai griežtas žmogus, itin daug reikalaudavo, tačiau ir labai gerbė darbą.”
Gerdvilas atskleidė, kad Paryžiuje perėmė požiūrį į gyvenimą ir į maistą. Nors prancūzų virtuvėje egzistuoja posakis „french way is the only way”, ši virtuvė nėra nacionalistinė: „Prancūzų virtuvės pagrindas yra technikos, o jas, kaip fizikos dėsnius galima pritaikyti visur. Turint gerą prancūzų virtuvės bazę ant jos pagrindų galima formuoti savąją.“
Anot „Stiklių“ šefo, remiantis šia filosofija, buvo sukurta daug pasaulio virtuvių: „Tarkime šiuolaikinė progresyvioji Ispanijos virtuvė taip pat yra sukurta prancūziškosios pagrindu. Tai lėmė istorinės aplinkybės, kadangi Prancūzijos aukštuomenė mėgdavo ilsėtis Ispanijoje ir ten veždavosi savo šefus. Būtent iš jų ispanai išmoko prancūzų virtuvės technikų ir tai galiausiai išaugo į progresyvų Ispanijos kulinarinį judėjimą, nors iš pat pradžių net nepasakytum, kad šios dvi šalys kulinarine prasme turi kažką bendro.”
Remdamasis šiais principais, Gerdvilas Žalys išsikėlė sau tikslą sukurti Vilniaus skonį. Naudojant prancūziškas technikas ir vietinių ūkių produktus: „Restoranas „Stikliai” yra vieta, kuri tarytum kvėpuoja Vilniumi. Ši vieta neveiktų, jei būtų kur nors kitur. Aš noriu, kad šiame restorane būtų galima pajusti tikrą lietuvišką skonį, nesiremiant nei į skandinavus, nei prancūzus ar ispanus.“
Kalbėdamas apie Vilnių Gerdvilas pabrėžia šio miesto istoriją ir multikultūriškumą: „Vilnius yra miestas, pastatytas ant labai įdomių pamatų. Pradedant Gedimino kvietimu į šį miestą pakviesti įvairių tautybių žmones. Anuomet, viduramžiais šis kvietimas atrodė itin moderniai ir pats miestas pažengęs toliau nei visi kiti. Anuomet, kai Europoje katalikai nesutarė su protestantais, Vilniuje buvo juntama didelė tolerancija įvairioms religijoms ir kultūroms. Visa tai lėmė ir išskirtinį Vilniaus kulinarinį paveldą, kadangi dėl istorinių aplinkybių šiandien, kurdami Vilniaus skonį mes galime pasitelkti ir prancūzų, ir švedų, ir lenkų, ir lietuvių virtuvės elementus.“
Restorano šefas pabrėžia, kad Vilniuje buvo juntama didelė tolerancija ir pats miestas buvo itin progresyvus, tad ir kulinarine prasme buvo paimta viskas, kas geriausia ir tai progresavo į priekį savaip: „Visai neseniai teko matyti Vilniaus gubernatoriaus aukštuomenės vakarienių meniu. Ir galiu pasakyti, kad jis buvo žymiai arčiau Paryžiaus negu mes esame šiandien.“
Dar vienas dalykas, kurį Gerdvilas norėtų atgaivinti, tai bendruomeniškumo jausmas prie stalo: „Jei jūs esate prie stalo keliese, tai ir turite jausti, kad jūs visi kartu, o ne po vieną atskirai. Noriu vienybės prie stalo, kad žmonės galėtų dalintis keletu patiekalų: šefo užkandukais, sviestu, noriu, kad maistas skatintų žmones bendrauti. Noriu, kad sviestas būtų padėtas ne kiekvienam atskirai, o bendrai visam stalui.“ Šefas prisimena ir lietuviškus pobūvius, kuriuose, kaip jis sako, yra labai daug gyvybės.
Prancūzišką maistą, elegantišką bendravimo kultūrą skatinantis Le Dîner en Blanc taip pat yra apie dalijimąsi prie stalo ir bendruomeniškumo jausmą. Šiais metais būtent restorano „Stikliai” šefas Gerdvilas Žalys kuria specialius meniu: „Sukūriau tris meniu trims skirtingiems skoniams,” – atskleidė šefas, kuris pats su malonumu prisimena dalyvavęs Le Dîner en Blanc Paryžiuje. Gerdvilas neslepia, kad labai apsidžiaugė, galėdamas sukurti meniu šiam Vilniuje vyksiančiam renginiui.
Vakarienės dalyviai galės pasirinkti vieną iš trijų siūlomų pikniko variantų: „Dubingių turtai”, kurį sudarys trijų sūrių rinkinys, duona, džemas ir karamelizuoti riešutai, „Karališkasis piknikas“, kurį sudarys Paryžiaus kavinukių įkvėpti sumuštiniai. Vienas iš jų bus su karališkuoju krabu, o kitas – su stirniena.“ Trečiasis pikniko rinkinys, pavadinimu „Stiklių legenda” skirtas susipažinti su geriausiais „Stiklių“ restorano kanape. Bus galima paskanauti Foie gras tartalete su kedro riešutais ir aukso dulkėmis, jautienos tartar užkandžiu, karališkojo krabo canape su langustinų želė, lašišos cannelloni su degtinės želė, citrinos „Confit“ ir raudonaisiais ikrais bei Macaroons sausainėliais.
Paryžiuje yra sakoma, kad jeigu yra sūrio, bagetės, vyno ir graži moteris šalia, lauke gali nors ir lyti.
