Mokslininkai randa įrodymų, kad šalia Sicilijos esančiose nedidelėse Eolijos salose Mikėnų civilizacijos prekeiviai vynuoges augino jau maždaug XVI amžiuje prieš mūsų erą. Visgi, daugiausia sukultūrintų vynuogių rūšių ir žinias apie jų kultivavimo metodus į Siciliją IX a. p. m. e. atvežė graikai. Istorikų manymu, būtent per Siciliją graikų dėka vynuogės iš Artimųjų Rytų pasiekė Prancūziją, Ispaniją ir Italiją.
Unikalios gamtinės sąlygos
Sicilijos klimatas pasaulio vynuogių augintojams kelia švelnų pavydą. Daugybė saulėtų dienų, švelnios žiemos, švarus oras, derlingas dirvožemis, iš Afrikos pučiantys vėjai bei Viduržemio jūra sukuria unikalias ir beveik idealias gamtines sąlygas vynuogėms augti ir bręsti.
Jau Senovės Romos laikais Sicilijos vynas garsėjo savo kokybe. Įdomu tai, kad dar ir dabar dalis salos ūkininkų vynuoges kultivuoja senovės graikų metodais, reikalaujančiais mažai vandens, bet daug darbo. Iš viso saloje auginama daugiau kaip 100 rūšių vynuogių, dalis kurių yra senųjų civilizacijų palikimas – Grecanico vynuogės mena Bizantijos, o Zibibbo – saracėnų laikus.
„Sicilijoje, priešingai nei kai kuriuose kituose kraštuose, vynuogės skinamos tik rankomis, nenaudojant uogas pažeidžiančių mašinų. Tokiu būdu įmanoma kontroliuoti fermentacijos procesą ir užtikrinti išskirtinę kokybę“, – pasakoja saulės salos gastronominį paveldą pristatančios iniciatyvos „Ragauk Siciliją“ atstovas Giovanni Callea.
Baltos ar raudonos?
Vynuogynai Sicilijoje užima daugiau kaip 110 tūkstančių hektarų. Dviejuose trečdaliuose jų auga baltosios, viename – raudonosios vynuogės. Labiausiai saloje paplitusios dvi vynuogės – baltoji Catarratto (32 proc. salos vynuogynų) ir raudonoji Nero d‘Avola (16 proc. vynuogynų).
Nero d‘Avola yra viena seniausių ir labiausiai pripažintų Sicilijos vynuogių, kurios pavadinimas reiškia „Juodoji iš Avolos“. Būtent greta Avolos miestelio esančių garsiųjų Sirakūzų apylinkėse auginamos Nero d‘Avola vynuogės yra laikomos „tikrosiomis“, garantuojančiomis išskirtinį skonį.
Iš šių vynuogių gaminamų vynų skonis ryškus ir sodrus. Juose juntamas įvairių uogų ir prieskonių skonis bei kvapas, spalva – vyšnių ar rubino. Dėl pakankamo rūgštingumo iš Nero d‘Avola vynuogių pagamintą produktą galima ilgai brandinti. Nero d‘Avola puikiai tinka maišyti ir su kitomis vynuogių rūšimis – pavyzdžiu Syrah, Merlot ar Cabernet Sauvignon.
Catarratto vynuogynai labiausiai paplitę Sicilijos šiaurės vakaruose. Ši rūšis subrandina uogomis gausiai nusėtas kekes. Iš jų gaminamas sodrus, elegantiško šviežio kvapo ir skonio vynas, kuriame justi gėlių bei citrinų aromatai. Beje, tiek Catarratto, tiek Nero d‘Avola vynuogės naudojamos ir Marsalos gamyboje.
Kaip atsirado naujas gėrimas
Sicilijoje vyno pagaminama daugiau nei Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Vengrijoje kartu sudėjus. Saulės sala yra vienas produktyviausių Italijos vyno regionų. Išskirtinai su Sicilija siejamas Marsalos vardas. Tai – gintarinės, auksinės ar rubino spalvos likerinis vynas, gaminamas salos vakaruose esančios Marsalos apylinkėse.
Marsalos išradėju laikomas britų prekybininkas Johnas Woodhouse‘as. 1773 metais jis į Angliją iš Sicilijos plukdomą iš Catarratto, Grillo, Ansonia ir Damaschino vynuogių sumaišytą vyną papildė šlakeliu brendžio, kad vynas geriau išsilaikytų kelionės metu. Naujasis gėrimas Anglijoje sulaukė neregėto populiarumo ir po kelių dešimtmečių J. Woodhouse‘as Sicilijoje pradėjo masinę Marsalos gamybą.
Beje, viso pasaulio kulinarai pripažįsta, kad Marsala puikiai tinkama skaninti įvairius patiekalus – nuo kepto viščiuko iki desertų.
Šiek tiek statistikos
Per metus Sicilijoje užauginama net 785 tūkstančiai tonų vynuogių ir pagaminama 560 milijonų litrų vyno: 55 % balto ir 45 % – raudono. Palyginimui, Italijoje per metus užauginama 7 milijonai tonų vynuogių ir pagaminama 5 milijardai litrų vyno: 75 % balto ir 25 % – raudono. Italija yra daugiausia vyno pagaminanti šalis pasaulyje.