„Gi dažniausiai krapai sėjami iš akies. Jei metai sausesni, jų nebūna daug, tačiau šiemet jų užderėjo labai gausia, tad nutariau pagaminti krapų pagardą – krapesto“, – pasakoja šiaulietė ir priduria, kad pavadinimas šiam patiekalui pasiskolintas nuo garsiojo pagardo su bazilikais – pesto.
Šįkart Skirmantė pagardą ruošė iš krapų, tačiau tinklaraštininkės sekėjos dalijasi, kad tokiam patiekalui tinka ir kalendros, morkų lapai, rukola.
„Manau, galima gaminti iš įvairių prieskoninių žolelių, tik svarbu įvertinti, kaip trinant ir pjaustant keisis skonis – jos gali tapti kartesnės, rūgštesnės, intensyvesnio, aitresnio kvapo ir skonio. Tokiu atveju reikia įvertinti, kiek pagardo dėti į patiekalus“, – pataria.
Tinklaraštininkė ir jos šeima dažniausiai krapesto naudoja ruošiant makaronų patiekalus, nes patys makaronai neturi išraiškingo skonio, todėl puikiai sugeria pagardą. Krapesto dedamas ir į ryžių, bulvių patiekalus, sriubas – ten, kur tinka krapai. Tepė ir ant skrudintos čiabatos duonos – čia krapesto skonis itin atsiskleidė.
Galima krapesto laikyti ir stiklainyje šaldytuve, tačiau tada jį reikėtų suvartoti per mėnesį du. „Druska kaip konservantas atlieka savo vaidmenį, tačiau atidarinėjant stiklainį pagardo viršutinis sluoksnis nuo oro pradeda oksiduotis, tamsėti, keičia spalvą“, – įspėja.
Krapesto receptas
Reikės:
saulėgrąžų - 1 saujos, krapų - 3 kupinas saujas, česnakų - 1 saujos, aliejaus - 1 stiklinės, druskos - 2 šaukštelių.
Kaip gaminti:
Saulėgrąžas paskrudinti. Į blenderį dėti krapus, česnakus, saulėgrąžas, pilti aliejų, suberti druską. Viską sutrinti.