Viskas prasidėjo nuo neskanaus torto

Kiek save kulinarė Neringa Dukanauskienė atmena, nuo vaikystės jau buvo „šeimininkutė“. „Augome trys seserys, tai aš visada organizuodavau žagarėlių ir kitokius kepimus – man tai buvo įprastas dalykas. Tiek mamos, tiek tėčio giminėje yra daug moterų, kurios yra profesionalios virėjos – tad gal čia genai?“ – svarsto pašnekovė.

Neringa Dukanauskienė

Įgijusi virėjos konditerės specialybę Neringa pastebi, kad šios profesijos populiarumas niekada neblėsta – darbą gavo iškart po mokslų, o ir dabar tai yra paklausus ir gerai apmokamas darbas.

15 metų Neringa dirbo įvairių restoranų virtuvėse, tačiau kartkartėmis vis pagalvodavo, kad norėtų dirbti pati sau. Jai patikdavo įvairiomis progomis namų šventėms iškepti tortą, tik, prisipažįsta, dekoruoti nemėgdavo.

„Tačiau kai jauniausioji dukra gimtadieniui panoro gražiai puošto teminio torto, vienoje kepykloje užsakiau, kad pagamintų. Tas tortas buvo toks neskanus, svečiai jį taip peikė, lyg aš pati jį būčiau kepusi. Visi kartojo: na, gražus, bet jau toks neskanus...“ – atsimena Neringa.

Neringa Dukanauskienė

Nutarė užsiimti veikla, kuri veža

Moteris dažniau kepti desertus, jais vaišinti ne tik šeimą, bet ir kaimynus, draugus, neštis į darbą, pas kirpėją ir visur sulaukdavo nuostabių atsiliepimų. Sulaukusi tokio palaikymo Neringa dar labiau ėmė domėtis jų gamyba, baigė ne vienus konditerijos ir kepinių dekoravimo kursus ir, kaip pati sako, „susirgo tortų kepimo liga“.

Vienas po kito ėmė plaukti užsakymai. Išėjusi kasmetinių atostogų Neringa atsidėjo vien desertų gamybai ir įsitikino, kad iš šios veiklos galima pragyventi. Tada ir apsisprendė.

Neringa Dukanauskienė

„Darbas restorane nelengvas – dirbdavau 12 valandų, o grįžusi namo tortus kepdavau iki trijų nakties. Pajaučiau, kad desertų gamyba mane traukia vis labiau, kad noriu savo laiką skirti tik šiai veiklai, tad išėjau iš restorano“, – pasakoja.

Už tai, kad galėtų užsiimti mėgstama veikla, kuri veža, Neringa dėkinga savo dukterims, atskirą virtuvę desertų gamybai įrengusiam vyrui – neslepia, kad be šeimos palaikymo ji nebūtų susikūrusi sau darbo vietos – nebūtų ten, kur dabar yra.

Rinkdamasi, ką kepti, Neringa užtruko, kol išgrynino savo pasiūlymus.

Neringa Dukanauskienė

„Bandžiau įvairius madingus kepinius – ir prancūziškus desertus, ir makarūnus – ir galiausiai likau prie tradicinių, kurie yra amžina klasika ir visada sulaukia dėmesio“, – sako Neringa, kuri savo gaminiais dalijasi puslapyje „Saldūs kąsneliai“.

Šiandien tarp populiariausių – snikers, „Napoelono“, medaus, šokoladiniai tortai, morkų tortas su pasiflorų įdaru, grybukai, riešutėliai, keksiukai, meduoliai, vasarą itin graibstė špinatų tortą.

Neringa Dukanauskienė

Ar brangus yra naminis tortas?

Kaip ir kitiems verslams, šventinis laikotarpis Neringai yra darbingiausias. Prieš Kalėdas, Velykas užsakymai tiesiog plaukte plaukia, tačiau jų netrūksta ir kitais metų laikais, kai švenčiamos vestuvės, krikštynos, jubiliejai.

Dažnai Neringai tenka gamina desertus pagal individualius užsakymus – tai yra, tortą dekoruoti išskirtiniu užrašu ar paveikslėliu. Sako, ant tortų perkeliami visi žmonių pomėgiai, svajonės ir norai. Vis tik, ko gero, daugiausia tortų užsakoma vaikų gimtadieniams ar kitoms jų progoms.

Neringa Dukanauskienė

„Šiandien tortas yra šventės akcentas. Būna, užsako 4 kilogramų tortą, o po šventės parašo, kad buvo taip skanu, jog liko tik nedidelis gabalėlis“, – pasakoja.

Priklausomai nuo papuošimo 2,5 kg tortas vidutiniškai atsieina apie 70 eurų. Kai kada žmonėms kyla klausimas – kodėl naminis tortas toks brangus?

„Nes jį kepdama nenaudoju jokių miltelių ir panašių ingredientų – imu tik grynus: sviestą, kiaušinius, uogas, tikrą grietinę ir grietinėlę, maskarponę, kepu šviežią biskvitą. Torto dekoravimas kartais trunka ne vieną valandą ir tai taip pat kainuoja. Žiemą torto gamybai ar puošybai naudojamos uogos taip pat turi savo vertę“, – paaiškina konditerė. Ir priduria – jei kalba pasisuktų apie ekologiškus produktus, kepinių kaina dar labiau išaugtų.

Neringa Dukanauskienė

Neringa džiaugiasi savo klientais, kurie vis pas ją sugrįžta ir vertina naminius gaminius, dažnai užsakomus ir dovanai: „Žmonės mėgsta valgomas dovanas“.

Žiemos šventėms visi nori grybukų, riešutėlių, meduolių, brandintų kalėdinių pyragų. Kiek jų Neringa neiškeptų, kasmet prieš šventes vis tiek pristinga. „Kasmet tas pats – prieš šventes būna begalė norinčiųjų šio pyrago“, – sako Neringa ir šio skanėsto receptu dalijasi su Delfi Maistas skaitytojais.

Brandintas kalėdinis pyragas

Neringa Dukanauskienė

„Tai labai skanus, Kalėdomis kvepiantis šventinis kepinys“, – tikina Neringa Dukanauskienė.

1 dideliam pyragui reikės:

250 g sviesto

200 g rudo cukraus

270 g miltų

4 kiaušinių

2 a. š. kepimo miltelių

2 a. š. cinamono

1/2 a. š. maltų gvazdikėlių

1/a. a. š. malto imbiero

apie 800 gramų mėgstamų džiovintų vaisių – kuo įvairesnių (tai gali būti spanguolės, ananasai, abrikosai, figos, razinos, datulės ar dar kitokie jūsų mėgstami džiovinti vaisiai)

200 g mėgstamų riešutų

200 ml brendžio arba romo

2 apelsinų žievelės ir sulčių

Neringa Dukanauskienė

Gaminimas:

  • Pirma diena:

    Supjaustome nedideliais gabalėliais vaisius, susmulkiname riešutus. Užpilame alkoholiu, viską sumaišome, dengiame ir paliekame per naktį brinkti.

  • Antra diena:

  • Įkaitinkite orkaitę iki 170 laipsnių. Pasiruoškite kepimo formą 24 cm, ją išklokite kepimo popieriumi.

  • Minkšta kambario temperatūros sviestą išplakite kartu su cukrumi iki purumo. Po vieną gerai įmaišykite kiaušinius. Nutarkuokite apelsinų žieveles į sviesto ir cukraus masę.

  • Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, cinamonu, gvazdikeliais ir imbieru. Persijokite miltų mišinį ir išmaišykite į sviesto ir cukraus masę.

  • Į džiovintų vaisių ir riešutų mišinį išspauskite apelsinų sultis ir išmaišykite. Į tešlą įmaišykite vaisius.

  • Sudėkite paruoštą tešlą į kepimo formą. Sumažinkite temperatūra iki 150 laipsnių. Kepkite apie 1 valandą. Tas sumažinus temperatūra iki 140 laipsnių kepkite dar 1 valandą ar 1.5 valandos. Priklauso nuo jūsų orkaitės. Jei pyragas per greit paruduoja, uždenkite folija. Ar pyragas iškepęs tikrinam mediniu iešmeliu.

  • Iškeptą pyragą atvėsiname ant grotelių.

  • Pilnai atvėsusi pyragą laistome brendžiu ar romu. Suvyniotą į foliją pyragą brandiname iki Kalėdų palaistydami kad dvi savaites, laikydami kambario temperatūroje. Savaitę iki valgymo rekomenduoju nebelaistyt.

  • Gražių artėjančių švenčių!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją