Tris kartus mažiau nei kaimynai arbatos išgeriantys lietuviai jos lapeliais gardina sausainius ir mėsą

Reziumuodami besibaigiančius 2017-uosius arbatos mėgėjai ir augintojai sutaria: ištisus metus industriją lydėjo sėkmė. Pavasaris šįmet atėjo anksti, gamta buvo dosni arbatai auginti palankiomis sąlygomis – netrūko nei saulės, nei drėgmes, todėl derlius buvo itin geras. Ypatingi metai buvo ir Lietuvai – išgryninus lietuvių įpročius, imta mikliai auginti šalies arbatos gėrimo kultūrą.

Šįmet pirmąkart Lietuvoje atliktas išsamus arbatos vartotojų tyrimas parodė, kad lietuviai arbatą mėgsta taip pat labai, kaip kavą, ir išgeria jos panašiai, pranešama atsiųstame pranešime. „Išsiaiškinome, kad daugiausia Lietuvoje išgeriama juodosios arbatos, taip pat itin populiari žalioji, ypač lyginant su kitomis Europos šalimis. Populiarios ir vaisinės, žolelių arbatos“, – sako „Skonio ir kvapo“ arbatos ekspertas Andrius Žilinskas.

Pasak eksperto, stebinanti pasirodė tyrimo atskleista žinia, kad didžioji dalis lietuvių arbatą saldina: „Nors arbata dažnai laikoma sveikatingu gėrimu, papildomas cukrus šiam gėrimui prideda bereikalingų, jokios vertės neturinčių kalorijų.“

Tyrimas taip pat parodė, kad didelė dalis gyventojų arbatą renkasi pagal kainą. Kur kas mažiau svarbi apklaustiesiems pasirodė arbatos kilmės šalis, nors ši dėl savo klimato, dirvožemio ir tradicinių gamybos metodų dažnai lemia skonines arbatos, ypač nearomatizuotos, savybes.

Ieško naujų paruošimo būdų

A. Žilinskas atkreipia dėmesį, kad šįmet lietuviai kaip niekad aktyviai domėjosi naujais, įdomesniais arbatos paruošimo būdais. Pasak eksperto, ypač išpopuliarėjo matcha ir kitų arbatų kapučinai, prie arbatos derantys saldumynai, o kartais arbatos puodeliu net keičiama vyno taurė.

„Stipri, pabusti skatinanti matcha arbata vis dažniau keičia kavą – ja renkasi paisantys sveikos mitybos taisyklių. Geriant tokią arbatą, kartu išgiriami ir į miltelius sutrinti arbatos lapeliai, kuriuose ypač gausu antioksidantų. Be to, populiarėjant nealkoholiniams gėrimams, arbata tampa ir patrauklia alternatyva vakarėlių metu. Madinga tampa ir naudoti arbatą kaip prieskonį konditerijoje ar ruošiant kitus patiekalus – tai pas mus atkeliavo iš Japonijos“, – pasakoja A. Žilinskas.

Pasak eksperto, idėjų eksperimentams su arbatžolėmis lietuviams netrūksta: arbatos lapelius jie deda į sausainių tešlas ar kepdami tortus, pasitelkia skirtingiems mėsos marinatams, gardina jais salotas.

Per metus – 35 l arbatos

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, arbata ir kava yra vienintelės produktų grupės, kurių pardavimai 2017-aisiais augo kiekybiškai.

Statistinis lietuvis per metus išgeria apie 35 litrus arbatos. Palyginimui, statistinis vokietis arbatos išgeria 28 litrus, lenkas – 100 litrų, britas – net 200 litrų arbatos per metus.