Šių metų vasarą UAB „Itališka kava“ užsakymu atliktas visuomenės tyrimas atskleidė, kad lietuviai dėl kavos mėgėjų titulo gali drąsiai pasivaržyti su pačiais italais, rašoma atsiųstame pranešime. Per apklausą paaiškėjo, kad net 91 proc. respondentų atsakė kavą geriantys kiekvieną dieną ar kelis kartus per savaitę. Iš jų 67 proc. per dieną išgeria 2 ar 3 puodelius šio gėrimo, o 13 proc. – net 4–5.
Kaip teigia mitybos terapeutas Gediminas Čižauskas, tokį vartojimą gali paaiškinti ir tai, kad neretai kava tampa lieknėjimo priemone – ypač tokį būdą svoriui mažinti mėgsta moterys.
Kava – viena svorio mažinimo priemonių
G. Čižausko teigimu, pastebima tendencija, kad žmonės vis daugiau domisi maisto ir gėrimų teikiama verte organizmui bei savijautai, tad nenuostabu, kad nemažai klausimų specialistas sulaukia ir apie kavą.
„Kad lietuviai mėgsta kavą – man ne naujiena. Pastebiu, kad mano klientai itin domisi kavos ir jos gėrimų suteikiama nauda ir galima žala organizmui, todėl stengiasi atsirinkti kokybišką produktą – tai daro didelę įtaką sveikatai ir kūno permainų rezultatams. Paanalizavę įvairių priedų kaloringumą, dauguma renkasi gerti juodą kavą, tačiau tuomet daugiau dėmesio ima skirti jos kokybei ir pagaminimo būdui – nuo to priklauso kavos skonis bei jos stiprumas. Ar kava gali būti naudojama kaip viena iš lieknėjimo priemonių? Žinoma, kad gali, tačiau svarbu subalansuoti mitybą ir būti fiziškai aktyviems, nes kava sportuojančiam žmogui padeda gauti energijos iš jo organizmo atsargų. Tinkamai suderinus kavą su taisyklinga mityba, energija bus panaudojama iš riebalinio sluoksnio, o tai lems dailesnes kūno linijas ir nereikalingo svorio kritimą, tačiau, kaip ir visur – reikalingas saikas“, – sako mitybos terapeutas G. Čižauskas.
Pasak specialisto, kava neturi kalorijų ir, kitaip nei mano dauguma, nesuteikia energijos, tačiau naudoja kūno energiją blokuodama receptorių, kuris siunčia į smegenis signalą, kad organizmas yra pavargęs – taip atsiranda įspūdis, kad išgėrus kavos, dingsta nuovargis, atsiranda energijos. Kitas dažnai kavos mėgėjų neįvertinamas niuansas, kad ji veikia kaip diuretikas, t.y., padeda organizmui pašalinti skysčius, todėl piktnaudžiaujant kava ir geriant per mažai skysčių, galima dehidratacija.
„Dažniausia klaida, kurią pastebiu – kavai paskaninti naudojami įvairūs priedai arba vartojami kavos mišiniai pakeliuose, kur kavos yra mažiau nei įvairių saldiklių, riebalų ar pieno miltelių. Cukrus sukelia greitos energijos įspūdį, nors vėliau atsiranda energijos „lūžis“, tai yra – po apogėjaus įvyksta staigus energijos kritimas, todėl vėliau vėl norisi pasipildyti energija ir ieškoma ko nors saldaus – taip susidaro uždaras ciklas. Žinoma, kavos vartojimas gali skirtis ir dėl nevienodos darbų apkrovos – pavyzdžiai, dirbantys fizinį darbą kavos suvartoja mažiau už tuos, kurie atlieka protinį, nes kava stimuliuoja protinę veiklą. Esant poreikiui, galima išgerti puodelį kokybiškos kavos, kuris pasaulį nuspalvins kitomis spalvomis, tačiau svarbu visada ieškoti balanso ir nepiktnaudžiauti nei gėrimais, nei maistu“, – pataria mitybos terapeutas.
Lietuviai ne viską matuoja kaina
„Itališkos kavos“ direktoriaus Arūno Pinkevičiaus teigimu, moterys visada buvo ir turbūt išliks pagrindinėmis kavos vartotojomis ne tik dėl kavos įtakos kūno linijoms, tačiau ir dėl socialinės jos paskirties.
„Pagal atliktos apklausos rezultatus galima teigti, kad Lietuva yra kavos mėgėjų kraštas – net 91 proc. respondentų atsakė geriantys kavą kiekvieną dieną ar kelis kartus per savaitę, tačiau socializuotis prie kavos kiekvieną dieną mėgsta daugiau moterys nei vyrai – atitinkamai 89 ir 79 proc. Įdomu tai, kad galimybė paplepėti prie kavos – svarbus darbo aplinkos pliusas: per kavos pertraukėles 46 proc. apklaustųjų kalbasi darbiniais reikalais, 73 proc. aptaria vienas kito pomėgius, o net 69 proc. liežuvauja apie kolegas. Kad darbuotojams tai svarbu, rodo ir tyrimo rezultatai – nemokama kava darbe motyvuotų 37 proc., o kokybiškas kapsulinis kavos aparatas – 26 proc. visų apklaustųjų“, – sako kavos specialistas.
Apklausiant kavos mėgėjus paaiškėjo, kad kava dieną pradeda 72 proc. lietuvių, iš jų net 79 proc. – moterys, o 83 proc. – dirbantys valstybiniame sektoriuje. Nagrinėjant duomenis pagal kavos gėrimo vietas, taip pat akivaizdžiai pastebimi skirtumai tarp vyrų ir moterų bei tarp jauniausių ir vyresnių amžiaus grupių – tai galima paaiškinti atsirandančia kavos gėrimo kultūra bei reiklumu šio gėrimo kokybei.
Kaip teigia A. Pinkevičius, lietuvių įpročiai keičiasi: jiems svarbiausiu aspektu tampa nebe kaina, bet kavos kokybė ir jos pagamino būdas. Pastarasis lemia tai, kad kavos mėgėjai investuoja į įvairius kavos aparatus norėdami kokybiško, greito ir patogaus kavos pagaminimo rezultato.
„Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad lietuvių skonis lavėja – kaina nebėra pagrindinis atrankos rodiklis: kad renkantis kavą svarbus jos aromatas, nurodė 78 proc. apklaustųjų, kad vertina jos stiprumą, atsakė 67 proc., o kainą prioritetu nurodė 68 proc. respondentų. Iš ilgametės praktikos biurams tiekiant kapsulinę kavą, galima teigti, kad lietuviai vis dar yra pakankamai konservatyvūs, nes daugiausia, apie 75 proc., parduodama švelnaus skonio, šviesaus skrudinimo, rupaus malimo, 100 proc. arabikos mišinių iš Centrinės, Pietų Amerikos ir Afrikos, kurie skirti gaminti didesnį puodelį kavos. Tačiau pamažu daugėja ir išraiškingesnių, charakteringų, stipraus skonio tipiškų itališkų tamsaus skrudinimo, smulkaus malimo arabikos mišinių su Afrikos ir Azijos robusta užsakymų. Pastaruoju metu pakankamai dažnai lietuviai prašo ir itin stiprios Pietų Italijos stiliaus espreso kavos kapsulių, tad, manau, greitai galėsime dėl kavos gėrikų titulo pasivaržyti su italais“, – šypsosi A. Pinkevičius.