Taigi nesiginčykite, vasara – pabėgimų metas, nes įsisuka vėjas į plaukus ir sijonus, rūksta laužo dūmas, kūrenasi žarijos laukdamos, kada šašlykas pradės ant jų verkti.
Štai viena draugė bėga į kolektyvinį sodą pas tėvus, kiti visai vasarai emigruoja į sodybą ant jūros (mažokai tokių, bet yra) ar ežero kranto (lietuviškos svajonės išsipildymas), į išnuomotą butą Nidoje ar namelį Kunigiškėse (tai daugiausia vilniečių ar kauniečių svajonės išsipildymas). Tie, kurie dar daugiau pasaulio matę ir lėšų prikaupę, traukia į Pietų Prancūziją, butus Marbėjuje ar vilas Portugalijoje (nemeluoju, pažįstu ir tokių).
O aš, išlepinta savo darbo pobūdžio, vasarą gyvenu laisvesniu ritmu. Kai gyvenau Londone, bėgdavau į Lietuvą (visų lietuvių emigrantų svajonė ir realybė, ir nemeluokit nei sau, nei kitiems, kad jums nesinori savo gimtosios žemės paliesti ir lietuvišku vasaros oru pakvėpuoti). O dabar gyvenu Lietuvoje, tai jau kelinta vasara bėgu kur nors tolėliau, o šią ketinu trumpam emigruoti į Angliją. Va taip ir bėgiojam visi visą vasarą.
Jei rimtai, tai vasara turi suskaičiuotą kiekį savaitgalių. Mes nuo seno su draugais kalbam ir vienas kitą gąsdinam, kad kiekvienas vasaros savaitgalis lemtingas, tad per jį būtina susiorganizuoti sėkmingą pabėgimą.
Sakysite, kad vardiju tik tuos, kurie turi daug pinigų, tačiau labai sėkmingai vasarą galima pabėgti ir be didelių išlaidų, nes svarbiausia – tinkamai susiorganizuoti ne fizinį aplinkos pakeitimą, bet atjungti savo smegenis ir keisti įpročius.
Norite pavyzdžių iš asmeninės patirties? Kai gimė mano kūdikis Haris, man tas laikas yra net ne motinystės atostogos, o geriausios pasaulyje atostogos, nes pagaliau nereikia niekur eiti, visiems sakau – esu pabėgusi į kūdikių ir namų pasaulį, o smegenys taip pailsėjo, kad net vėl užsimaniau rašyti.
Taigi atjungiame smegenis ir bėgame į parką, į sodą, pas močiutę ar pagaliau – į nuo nereikalingo chlamo atlaisvintą savo balkoną ir save pavaišiname kuo nors nauju, bet kartu ir labai paprastu. Tai galėtų būti vaflių tortas, o, jei turite galimybę susikurti laužą ir rasite katiliuką, tai išsivirkite žuvienės ant laužo. Visos gastronominės patirtys vasarą prisideda prie jūsų skonio lavinimo ir jūsų smegenų ilsinimo. O būtent pabėgus ar kažkur girioje prie laužo ar prie jūros su vaikais patirtas nuotykis ir sukurtas mažutis saugus lauželis, ant kurio pačirškintas ir suvalgytas zefyras tarp dviejų avižinių sausainių ar krekerių bus gražiausias jūsų vasaros prisiminimas ir geriausias vasariškas skonis.
Tai štai mano geriausias pabėgimų vasaros meniu:
- žuvienė ar bet kokia kita sriuba, išvirta ant laužo, nes maistas, pagamintas ant tikros ugnies lauke, veikia kaip terapija, primena apie mūsų prigimtį. Garantuoju, kad tai bus skaniausia jūsų vasaros sriuba.
- Vaflių tortas arba rabarbarų ir braškių desertas. Aš negaliu apsispręsti, kuris man vasariškesnis.
- Piknikas, leidžiantis saulei Baltijos pajūryje. Visada tai padarau, išbandžiau įvairius formatus ir siūlau naują – geriausi dalykai stiklainyje. Supakuojate, ką turite, į stiklainį, šalia – šakutė ar šaukštas ir pirmyn.
Jei norėsite dar daugiau konkrečių idėjų, ieškokite „Beatos virtuvės“ vasaros žurnale, o čia, prašom, receptas.
Citrininiai krepšeliai su plikytu kremu ir karamelizuotais rabarbarais
Trapus citrinų skonio pagrindas ir ryškūs, gaivūs priedai – braškės ir rabarbarai – yra įprastas ir patikrintas derinys. Jie puikiai vienas kitą papildo, kaip obuolys ir cinamonas ar riešutai ir šokoladas.
Geriausia kepti specialiose formelėse – silikoninėse ar skardinėse išimamu dugnu. Jei tokių neturite, galite naudoti didesnes keksiukų formeles arba kepti vieną didelį pyragą.
Citrininiams krepšeliams reikės:
170 g miltų
1 šaukštelio tarkuotos citrinų žievelės
30 g šalto margarino
55 g šalto sviesto
1,5 šaukšto šalto vandens
druskos
3–4 šaukštų cukraus karamelei paruošti
200 g braškių
mėtų lapelių papuošti
Plikytam kremui:
2 kiaušinių
30 g rudojo cukraus
150 ml pieno
150 ml grietinėlės
3 lašų vanilės esencijos
0,25 malto muskato
Karamelizuotiems rabarbarams:
6 rabarbarų lapkočių
4 šaukštų rudojo cukraus
Gaminame:
1. Į didelį indą persijojame miltus su žiupsniu druskos. Suberiame citrinų žievelę ir išmaišome.
2. Sviestą ir margariną supjaustome mažais kubeliais arba sutarkuojame burokine tarka ir iškart pertriname su miltais. Turi išeiti duonos trupinius primenanti masė.
3. Šiuos trupinius pašlakstome vandeniu ir suminkome kietą tešlą. Jei ji labai kieta ir neminkoma, biri, įpilame dar šaukštą vandens ir dar kartą išminkome. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą 30–60 minučių.
4. Įjungiame orkaitę, temperatūra – 200 °C.
5. Tešlą iškočiojame iki 5–7 mm storio, klojame į formeles (kočėlu galite nubraukti tešlos perteklių nuo formelių kraštų) ir subadome šakute.
6. Ant tešlos formelėse dedame kepimo popierių, ant jo užberiame pupelių, žirnių ar akmenėlių, kad prispaustų tešlą. Kepame 10 minučių.
7. Paruošiame kremą – kiaušinius gerai išplakame su cukrumi, supilame pieną, grietinėlę ir vanilės esenciją. Išmaišome.
8. Nuo krepšelių tešlos nuimame pupeles ir kepimo popierių. Pakepame dar 8 minutes, kad tešla šiek tiek paruduotų.
9. Ištraukiame iš orkaitės, sumažiname temperatūrą iki 170 °C. Krepšelius išimame iš formelių, sudedame ant skardos, supilame kremą, pabarstome muskatu ir kepame 45 minutes, kol kremas ims tirštėti.
10. Ištraukę iš orkaitės paliekame atvėsti ir tada dedame į šaldytuvą mažiausiai 2 valandoms arba pernakt.
11. Rabarbarus nulupame ir susmulkiname. Suberiame į keptuvę kartu su cukrumi ir pakepame, kol suminkštės. Dedame ant krepšelių viršaus.
12. Braškes nuplauname, nusausiname ir supjaustome skiltelėmis. Puošiame jomis krepšelius, uždedame mėtų lapelių.
13. Jei norėsis papuošti karamele, tai 3–4 šaukštus cukraus ištirpiname keptuvėje ir pakabinę šakute staigiais judesiais „piešiame“ karamele ant krepšelių viršaus.