Renginių veganams „Vegfest LT“ organizatorė Ventė Viteikaitė į juos atsakytų net pažadinta vidury nakties – veganė ji jau penkerius metus, rašoma pranešime spaudai.
Veganų būta ir senovėje
Klysta galvojantys, kad veganizmas – naujųjų laikų prasimanymas. Tiesa, toks populiarus kaip šiandien jis dar niekada nebuvo ir vis dėlto esama įrodymų, kad panašaus gyvenimo būdo užuomazgos siekia net antikos laikus.
Maždaug 500 metais prieš mūsų erą graikų filosofas Pitagoras, vadovaudamasis Egipto žynių pavyzdžiu, atsisakė valgyti gyvūnus, avėjo batus iš papiruso, bet ne odos, dėvėjo lininius ir kitų augalinių pluoštų drabužius. „Tol, kol žmogus negailestingai naikins žemesniąsias gyvybės formas, jis nepažins nei taikos, nei sveikatos“, – bene žymiausia mintis apie gyvūnų išnaudojimą priskiriama būtent šiam filosofui.
Maždaug tuo pat metu vegetarinę dietą savo mokiniams siūlė ir Siddhartha Gautama, šiandien mums žinomas Budos vardu, Renesanso genijus Leonardo da Vinci prognozavo, kad ateis diena, kai gyvūnų žudymą vertinsime taip pat, kaip ir žmogaus, o į gyvenimo pabaigą mėsos atsisakęs Albertas Einsteinas svarstė: „Galbūt žmogus vis dėlto negimęs būti visavalgiu.“
Toks, kokį žinome šiandien, veganizmo apibrėžimas buvo įvardytas tik XX amžiaus viduryje. 1944–aisiais Donaldas Watsonas ir dar penki vegetarai nusprendė įsteigti ne tik mėsos, bet ir kitų gyvūninių produktų atsisakančių žmonių bendruomenę, sukurtas iki tol nevartotas terminas „veganas“ ir vis dar aktyviai tebeveikianti Veganų draugija. Dar po penkerių metų suformuluotas ir konkretus veganizmo principų apibrėžimas: siekti sustabdyti gyvūnų išnaudojimą maistui, patogumams, medžioklei, darbui, eksperimentams ir bet kokioms kitoms žmogaus reikmėms.
„Veganizmo idėjos nėra naujos, tačiau labiausiai jis pasaulyje išpopuliarėjo mūsų laikais – dėl interneto“, – sakė V. Viteikaitė.
Augalinę dietą renkasi ne tik dėl gyvūnų
Nors Veganų draugijos pranešimuose siekis neišnaudoti gyvūnų žmogaus reikmėms yra akcentuojamas ryškiausiai, keisti gyvenimo būdą susigundoma ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos. Tai, kad iš meniu išbraukus pieno produktus neretai išnyksta ir odos problemos, o atsisakius dešrelių ir kumpio nukrenta svoris, – malonūs pokyčiai, tačiau tai, kad augalinis maistas gali sustabdyti ir net išgydyti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir kitus, dažnai nepagydomais laikomus susirgimus, negali palikti abejingų.
Nepelno siekiančio Prevencinės medicinos tyrimų instituto įkūrėjas, buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Billo Clintono sveikatos konsultantas Deanas Ornishas prieš daugiau nei dešimtmetį atliko tyrimą, pateikiantį neginčijamų įrodymų, kad ankstyvoje prostatos vėžio stadijoje augalinė mityba ligą išgydo ar bent sustabdo progresą. Maršalo salose atliktu tyrimu įrodyta augalinės mitybos nauda sustabdant ir išgydant antrojo tipo diabetą, o apie tai, kad baltyminga, pieno produktų gausi dieta iš organizmo šalina kalcį ir didina osteoporozės riziką, Amerikos visuomenės sveikatos žurnale rašyta jau prieš dvidešimtmetį.
„Žymiausios pasaulio medikų organizacijos pripažįsta augalinę mitybą kaip visavertę ir tinkamą visiems amžiaus tarpsniams“, – kalbėjo Ventė. Pasaulio sveikatos organizacija tokią išvadą priėjo dar 1991-aisiais, o 2009-aisiais viena iš labiausiai pasaulyje pripažįstamų sveikatos organizacijų – Amerikos dietologų asociacija augalinei mitybai priskyrė ypač daug privalumų: visavertė, tinkama visoms amžiaus grupėms, tausojanti sveikatą, padedanti apsisaugoti ar išgydyti įvairias ligas, palaikanti sveiką kūno svorį ir cholesterolio lygį.
„Vegfest LT“ organizatorė Ventė tikino augalinės mitybos naudą pajutusi ir pati – pakeitus įpročius pagerėjo miegas, sumažėjo peršalimų, atsirado daugiau energijos.
Gyvulininkystė kenkia aplinkai
Ne paslaptis, kad ir aplinkosaugininkams veganizmas – ko gero, vienintelis tinkamas gyvenimo būdas. Taupiosios elektros lemputės ar čiaupo užsukimas valantis dantis tėra lašas jūroje palyginti su gyvūninių produktų atsisakymu. 41 % viso sausumos ploto skiriama gyvulininkystei. 91 % Amazonės miškų (gaminančių daugiau nei 20 % pasaulio deguonies) taip pat iškertama dėl gyvulių pramonės. Kirtimo tempas milžiniškas – iki hektaro per sekundę.
Miškų naikinimas – ne vienintelė priežastis gyvulininkystę kaltinti aplinkos tarša. Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacijos duomenimis, transporto įtaka klimato šiltėjimui yra mažesnė nei gyvulininkystės (atitinkamai 13 % ir 18 %). Ir tai ne vien gyvulių iškvepiamo anglies dioksido pasekmė. Kur kas kenksmingesnės jų išskiriamos metano dujos (galvijams priskiriama 37 % metano dujų išskyrimo) ir azoto suboksidas (65 % iš gyvulių pramonės). Šių dujų šiltnamio efekto potencialo rodikliai yra atitinkamai 23 ir 300 kartų didesni nei CO2.
„Aplinkosaugininkai ragina taupyti vandenį prausiantis ar plaunant indus, tačiau nutyli, kad didžiausi kiekiai vandens iššvaistomi būtent auginat gyvulius“, – kalbėjo Ventė. Veganų nuomone, augalinė mityba ir veganizmas yra efektyviausias aplinkos saugojimo ir šiltnamio efekto mažinimo būdas.
Bendruomeniškumas veganams labai svarbus
Žengiantiems pirmuosius žingsnius augalinės mitybos link Ventė pataria pradėti nuo paprasčiausių produktų ir patiekalų, sriubų, troškinių, košių, egzotiškesnius prieskonius ir produktus į meniu įtraukti po truputį. Augaliniai mėsos pakaitalai, dešrelės, sūriai, jogurtai labai palengvina pereinamąjį laikotarpį. Pereinant nuo visavalgystės prie augalinės mitybos kurį laiką tenka atidžiau skaityti etiketes ir susirasti naujų receptų, tačiau labai greitai viskas tampa paprasta.
Kartais naujiems veganams iškyla dar viena problema – priešiškas aplinkinių, pradedant draugais ir artimaisiais, baigiant medikais, nusistatymas, todėl visiems pradedantiesiems Ventė siūlo prisijungti prie grupės „Lietuvos veganai“.
„Keičiant įpročius palaikymas – itin svarbus. Kviečiu prisijungti prie grupės, joje rasite įvairiausių patarimų, receptų, informacijos apie veganiškus maisto produktus, nuolaidas“, – kalbėjo ji. Pokalbių temos čia apima ne tik mitybą ir sveiką gyvenseną, bet ir moralę, filosofiją, kalbama apie gyvūnų teises, aktyvizmą, juokaujama ir dalijamasi patirtimi.
„Vegfest LT“ išpopuliarėjo žaibiškai
Internetinėje erdvėje palaikymo netrūksta, tačiau veganų bendruomenė jau keliasi ir už jos ribų. Pernai pradėtas rengti „Vegfest LT“ festivalis sulaukia galybės lankytojų. Šį birželį vyks jau trečiasis „Vegfest LT“ renginys – pirmasis atvirame ore. Ankstesni „Vegfest LT“ renginiai sulaukė tokio susidomėjimo, kad suruošti trečiąjį, gerokai didesnį, buvo logiškas sprendimas.
„Iki vasaros festivalio liko mažiau nei trys mėnesiai, tad šiuo metu pats pasiruošimo darbų įkarštis“, – kalbėjo organizatorė. Paklausta, kuo šis festivalis bus geresnis nei rudens ir žiemos renginiai, mergina vardijo: „Tai bus didžiausias iš iki šiol vykusių festivalių. Savo produkciją pristatys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gamintojai. Kaip ir pirmuosiuose renginiuose, bus siūloma veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų. Lankytojai galės paskanauti pieno ir mėsos produktų pakaitalų, įsigyti ekologiškų produktų, kosmetikos, literatūros apie sveiką gyvenseną ir augalinę mitybą, receptų knygų, specializuotos virtuvinės įrangos, papuošalų, aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams.“
Lankytojams taip pat ruošiama ir įdomių veiklų: paskaitų, maisto gaminimo pamokų, filmų peržiūrų.
Gyvūninių produktų atsisako ir žinomi žmonės
Veganų renginiai populiarūs visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė sako, kad ten veganų festivaliai bei mugės rengiami net nedideliuose miesteliuose. Vien JAV praėjusiais metais buvo surengta daugiau nei pusšimtis veganiškų festivalių, o organizacijos „Mercy for Animals“, grupės „No doubt“ nario Tony Kanalo ir atlikėjo Moby sumanytas pirmasis veganiškas muzikos festivalis Kalifornijoje tapo tikra sensacija.
Tarp įžymybių veganizmas plinta tarsi virusas. Aktorė Jessica Chastain, atlikėjos Miley Cyrus ir Ariana Grande, populiaraus Amerikos pokalbių šou vedėja Ellen Degeneres ir daugybė kitų jau ne vienerius metus atsisako išnaudoti gyvūnus. Į įtakingų veganų gretas stoja ir politikai: širdies ligas augaline mityba išsigydęs buvęs JAV prezidentas B. Clintonas, su klimato atšilimu aktyviai kovojantis Alas Goras, taip pat sporto žvaigždės: seserys tenisininkės Serena ir Venus Williams, daugkartinis olimpinio aukso laimėtojas Carlas Lewisas, žurnalo „Men‘s Fitness“ vienu sportiškiausių pasaulio vyru išrinktas ultramaratonininkas Richas Rollas ir kt.
„Veganizmas laikomas sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Per pastaruosius keletą metų veganų skaičius Jungtinėje Karalystėje išaugo daugiau nei dešimtį kartų ir viršija pusę milijono, panašus skaičius ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o Izraelyje, kur veganų procentas gyventojų skaičiui – didžiausias pasaulyje, jau pasiekė milijoną. Tikiuosi, kad mėsos valgymas po dešimties metų atrodys toks pat keistas, kaip dabar atrodo jos atsisakymas“, – kalbėjo Ventė.