Atvykusi į man naują vietą aš visada prieš ką nors užsisakydama įkišu nosį ir apžiūriu aplinką – mano skaitytojai jau žino, kad esu jai išranki ir man svarbi erdvė, jaukumas ir šiluma. Taip elgiuosi ir šįkart, teiraudamasi: „Sveiki, mes čia pirmąkart, ar nieko tokio, jei apžiūrėsime jūsų staliukus?“
Panašu, kad tokiu savo pageidavimu įžeidžiu darbuotoją. Veido išraiška bylojo: „Ne, negerai, man bloga diena ir nešdinkitės iš čia velniop“, o žodžiu mums buvo iškošta: „Už parduotuvės turime daugiau (staliukų).“
Aš: „Už parduotuvės?“ Nes man nėra aišku, kad greta esanti patalpa yra jų parduotuvė.
„Taip, parduotuvės“, – nesiteikia man paaiškinti serviso srityje dirbanti serviso tiekėja.
Maunu gilyn apsižiūrėti ir esu palydima pasipiktinusio žvilgsnio. Man toks įžūlus elgesys akimirksniu išmuša saugiklius – susižvalgau su sūnumi ir sugadintomis nuotaikomis mauname lauk, bet padėkojame išeidami. Nežinau kaip jums, mieli skaitytojai, bet man toks elgesys neatrodo adekvatus, ir tikrai ne Vilniaus centre, po kurį slampinėja turistai, nekalbant jau apie tai, kad miesto svečiai ir gyventojai nusipelno serviso ir pagarbos.
Atleiskite, kad savo pasirodymu mes jums sutrukdėme gražų šeštadienio rytą. Jei tik galėtų lankytojai kažkaip susiturėti ir nenorėti kavos iki kol kavinės darbuotojai praeis ūmus PMS priepuolis. Labai atsiprašau, kad tikėjomės gauti staliuką ir kavos, ir turėjome įžūlų norą įvertinti, ar aplinka mums tinkama. Nuoširdžiai atsiprašome ir daugiau tikrai niekada netrukdysime jūsų savo apsilankymu.
Užsisakome: flat white su makadamijų pienu (man) ir įprastą cappuccino (sūnui); taip pat tradiciškai paprašau rekomenduoti kepinius. Man apie juos detaliai papasakoja, – kuo džiaugiuosi. Perkame bandelę su cinamonu, kas Vilniuje, pasirodo, yra be proto populiarus kepinys (priminsiu, kad originaliai kilęs iš Švedijos), taip pat – cinamoninį rollsą su kremu – mano galva, drąsu siūlyti to pačio principo dvi bene identiškas bandeles, bet galbūt tai yra ambicinga kepykla, aš nežinau. Dar pasiimame desertą, pavadinimu Monkey bread (už pavadinimą atskiras patapšnojimas per petį), ir pabaigai užsisakome maloniai į mus žvelgiantį kruasaną su migdolais išsinešimui (kuris, išduosiu, nesulaukė savo lemties būti nuneštas namo ir buvo sėkmingai sudorotas vietoje). Už šituos kuklius džiaugsmus susimokame 22,65 Eur, vėliau sūnus dar nusiperka matcha ir apsilankymo biudžetas padidėja dar beveik keturias eurais.
Truputį keista, kad niekur neparašytos kainos, bet gal čia toks įmantrus Vilniaus rajonas, kad galima sau leisti taip išsidirbinėti, ir lankytojai nepyks. Čia ne Ciurichas (na kiek ten už tas bandeles užsiplėš), bet, galvoju, kad nenurodyti kainų yra šioks toks vartotojo kvailinimas.
Dabar apie cappuccino dydžius. Užsakant mūsų teiraujasi – mažą ar didelį? Sūnus kilsteli antakius. Matot, jis Stokholme dirba kavinėje, yra apmokytas ir žino, kad originalus cappuccino dydis yra vienas, ir puodelio turinį sudaro vienas espresso šotas arba trečdalis kavos, trečdalis pieno, trečdalis pieno putų. Skirtingus kavų dydžius išsigalvojo tinklinės kavinės, norėdamos pritraukti platesnį vartotojų ratą, skiesdamos kavą ir siūlydamos jiems sisiuką, o taip pat, pagal pageidavimą, cukringus sirupus dėl skonio ir kitą komercinę nesąmonę.
Diskutuojame su sūnumi, kodėl taip yra atsitikę, kad kavinės ėmė siūlyti skirtingus kavų dydžius ir prieiname hipotezės, kad taip greičiausiai padarė rinkos lyderis „Starbukcs“ (beje, labai gaila, kad tinklo, esančio aštuoniasdešimtyje pasaulio šalių, iki šiol nėra Lietuvoje, ir greičiausiai ir nebus. Matote, tokie bilijoniniai verslai Lietuvos rinką mato kaip niekingą, per mažą ir neatsiperkančią), dabar siūlantis bent penkis pagrindinius dydžius (tall, grande venti, short, trenta ir daugiau jų). Skiedžiant kavą gamybos kaštai sumažėja, lygiai kaip pritraukiamas platesnis vartotojų ratas. Todėl man yra keista, kad į aukštą lygmenį besiorientuojanti kavinė gamina dviejų dydžių cappuccino. Didesni puodai taip pat garantuoja ilgesnį kliento išlaikymą vietoje, kol jis tą savo pusę litro susriūbčios, gal dar ir kokį papildomą pyragaitį nusipirks.
Ragaujam kepinius – cinamoninis gėris su kremu puikus, primena Stokholmą, neturime priekaištų. „Brew“ cinamoninis rollsas, tiesą sakant, man geresnis nei tas iš „Backstage Coffee“, kuris laikomas Vilniaus rollsų etalonu. Sūnui skaniausias buvo kruasanas su migdolais – sviestinė tešla nuostabiai sluoksniuota, su doze migdolų kremo. Man skaniausias buvo Monkey Bread – šokoladu aplieta bandelė su…cinamonu. Jeigu taip jau labiau pasigilinus, visi kepiniai realiai tarpusavyje mažai skiriasi – visos iš mielinės tešlos ir su cinamonu, išskyrus kruasaną, kuris yra iš mielinės sluoksninės tešlos ir be cinamono.
Prie kepinių neturime ko prikibti, regis, kad atėjome į kepyklą be geros kavos, kas šiaip jau atima pusę malonumo.
Vėlesnė sūnaus nusipirkta matcha gana išgelbėja reikalus. Aš asmeniškai matchos nemėgstu, sūnus ją vertina puikiai ir ačiū kavinei už tai.
Lankytojai/ publika: hipsteriai, šeimos su vaikais, pavieniai kavos gėrėjai ir visi modernūs lankytojai, einantys į ar iš MO muziejaus, pageidaujantys puodelio džiaugsmo.
Muzika: psichodelinė ir gerokai per garsi. Mes netingėjome per muzikos paieškos programėlę paieškoti atlikėjų – išryškėjo alternatyvus, indie stilius. Drąsu, nes tokį stilių mėgsta labai nedidelis kiekis muzikos klausytojų. Specifinė muzika yra panašiai kaip, pavyzdžiui, šunys ar vaikai, ir negali būti grūdama per prievartą ir neatsiklausus, nes vieni šituos dalykus mėgsta, o kiti pakęsti negali. Kalbantis reikia praktiškai truputį rėkti arba bent jau pakelti balsą, o kai muzika nutyla jautiesi nejaukiai lyg ką tik būtum kažką aprėkęs (scenarijus komedinei scenai). Aš suprantu ir pateisinu idėją, bet praktikoje tai labiau neveikia, nei veikia. Dalis vartotojų yra jautrūs garsams ir su tuo reikia žaisti atsargiai – ne į klubą gi atėjom.
Interjeras: tvarkinga, švaru, modernu. Kavų pavadinimai surašyti ant milžiniškos didelės lentos. Ganėtinai jauku ir šilta. Staliukų nelabai daug, dauguma vietų užsėstos.
Kavos pupelės – iš vietinės „Brew“ skrudyklos. Internetiniame puslapyje matau, kad jie siunčiasi pupeles iš Etiopijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Kenijos, El Salvadoro, Gvatemalos, Brazilijos ir Hondūro. Įspūdinga. Tad kodėl jums nepavyksta pateikti geros kavos?
Servisas: puikus. Neturime skundų dėl serviso. Personalas labai jaunas, aktyvus ir turi ambicijų gerai aptarnauti. Man tik buvo keista, kad abi merginos nesant naujiems lankytojams išėjo į lauką.
Mano vertinimas: kepiniai labai geri, bet kava įspūdžio nepaliko. Ateiti dėl kavos ir nusivilti kava yra labai ne koks ženklas. Trys kavos puodeliai iš penkių.
„BREW. Specialty Coffee“, Pylimo g. 19, Vilnius
Telefonas +37067183248
Darbo laikas: nuo pirmadienio iki penktadienio 8.00 – 20.00, šeštadienį sekmadienį 9.00 – 20.00
www.brew.lt