Žydiškos ir lietuviškos virtuvės sąsajos: daugiausia panašumų – tradiciniuose patiekaluose

Tarp lietuviškos ir žydiškos virtuvės panašumų yra labai daug, izraeliečiai, ypač turintys litvakiškų šaknų, Lietuvoje gali pasijausti taip, tarsi žydiškos šventės čia minimos visus metus. Taip sako knygos „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“ autorė Nida Degutienė. „Daugiausia panašumų yra tradiciniuose patiekaluose, kuriuos tiek mes, lietuviai, tiek žydai valgo per šventes“, – sako ji.

Pasak N. Degutienės, panašumų yra tiek desertuose, tiek užkandžiuose ar pagrindiniuose patiekaluose. Kaip pavyzdį ji pateikia bulvinius blynus: „Pavyzdžiui, juos mes kepame be jokios specialios progos, bet žydai laukia švenčių, kad galėtų jais mėgautis kiekvieną dieną.“

Kaip teigia N. Degutienė, artėja žydų Naujieji metai (rugsėjo 9 d.), per juos jie dalinsis obuolio skiltele, pamirkyta į medų, o pats gardžiausias kepinys, kuriuo bus pagardinama kiekviena vakarienė, – medaus tortas-meduolis.

„Tačiau nereikėtų pamiršti, kad žydų virtuvę sudaro ne tik litvakiški patiekalai. Visi izraeliečiai skirstomi į dvi dideles grupes: aškenaziai ir sefardai. Sefardai – pietiečiai žydai, atkeliavę į Izraeilį ir ilgus metus gyvenę arabiškose kultūrose, tad jų maistas visiškai nieko bendro neturi su mūsų kraštų maistu. (...) Tad dažnai, jei prie vieno stalo sėdi aškenaziai arba litvakai žydai kartu su Maroko žydais, jie tarpusavyje visada labai pykstasi dėl maisto“, – pasakoja ji.

Anot knygos „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“ autorės, žydams maistas yra bene pats svarbiausias dalykas gyvenime, be to neįsivaizduojamas nė vienas renginys ir, atrodo, kad jie valgo visą parą.

Plačiau apie tai – įraše.