Mokslininkai nustatė, kad asmenys, gausiai vartojantys ypač intensyviai perdirbtus produktus, patenka į didesnės vėžio rizikos grupę. Ką būtent derėtų priskirti to grėsmingo maisto kategorijai? Dažniausiai tai yra gaminiai, kurių sudedamųjų dalių sąraše be vargo rasite ne vieną sunkiai suprantamą, beveik neištariamą ingrediento pavadinimą. Reikia pavyzdžių? Pradėti galima, kad ir nuo ledinukų, kuriuos sučiulpus liežuvis nusidažo mėlynai. Perdirbtiems produktams priskirtini ir sriubos konservai. Nors gal atrodo, kad jie sveikesni, tai tėra kuo tikriausias dirbtinių skonio stipriklių, priedų arba emulsiklių šaltinis.
Neverta slėpti, kad daugelis produktų – daugiau ar mažiau perdirbti, tačiau ypač intensyviai perdirbti produktai sudaro atskirą klasę – daug daugiau kalorijų, druskos ir cukraus turinčių gaminių grupę, informuoja CNN.
Ne vienu tyrimų įrodyta, kad žmonės, kurių racione pagrindinę vietą užima ypač intensyviai perdirbti produktai, yra daug labiau linkę į antsvorį ir nutukimą. Jiems labiau tikėtinos problemos su širdimi, kraujo apytakos sutrikimai arba diabetas. Gausus perdirbtos mėsos (pvz., dešrelių – pagrindinio dešrainių komponento) vartojimas yra siejamas su didesnė storosios žarnos vėžio rizika.
Šią sąsają pavyko nustatyti išanalizavus beveik 105 tūkst. asmenų pateiktas ataskaitas – produktų, kuriuos šie suvartojo per 24 valandas, suvestines. Maistą tyrime dalyvavę žmonės rinkosi iš sąrašo, į kurį buvo įtraukti 3,3 tūkst. pagal perdirbimo laipsnį sugrupuotų produktų.
Mokslininkams pavyko nustatyti, kad 10 proc. didesnis ypač intensyviai perdirbtų produktų kiekis bendrame mitybos racione akivaizdžiai (beje, daugiau nei 10 proc.) padidina visų vėžio rūšių, įskaitant ir krūties vėžį, riziką.
„Ypač intensyviai perdirbti riebalai ir padažai, taip pat produktai ir gėrimai, kuriuose gausu cukraus, siejami su didesne visų rūšių vėžio rizika, o ypač intensyviai perdirbti saldūs produktai – su didesne krūties vėžio rizika“, – nurodoma tyrimo išvadose.
Minėtina ir tai, kad tarp asmenų, linkusių vartoti ypač intensyviai perdirbtus produktus, dažniau pasitaiko rūkalių. Tokiems žmonėms paprastai būdingas mažesnis fizinis aktyvumas. Visgi tyrimo iniciatoriai, net ir atsižvelgę į šiuos veiksnius ir atmetę jų nulemtą didesnės rizikos procentą, vienareikšmiškai konstatavo, kad vien nesveikas maistas riziką taip pat didina.
„Rezultatų akivaizdumas privertė nustebti. Nurodytas ryšys išties neginčytinas. Buvo atlikta daugybė išsamių analizių. Išvados – pakoreguotos, atsižvelgiant į daugelį kartu veikiančių faktorių. Ir gauti rezultatai vis tiek turėtų priversti susirūpinti“, – teigia viena iš tyrimo autorių Mathilde Touvier.
„Tai, ką žmonės valgo, atspindi jų gyvenimo būdą, todėl apie maistą, kaip priežastį, dėl kurios padidėja vėžio rizika, kalbėti nederėtų. Būtina išsiaiškinti, kas šuo atveju vadinama tuo pat metu veikiančiais faktoriais“, – pareiškė Tomas Sandersas, organizacijos „British Nutrition Foundation“ mokslo skyriaus vadovas ir Londono karališkojo koledžo profesorius emeritas.
T. Sandersas (neprisidėjęs prie tyrimo) paminėjo, kad gautus duomenis išanalizavę mokslininkai atliko ir statistinius pakeitimus, iš dalies anuliuojančius kai kurių papildomų veiksnių įtaką. Jis taip pat pripažino, kad žmogaus mitybos raciono priskyrimas tam tikrai kategorijai, atsižvelgiant į pramoniniu būdu perdirbtiems produktams tenkančią dalį ir automatiškai didėjančią kokių nors susirgimų riziką, byloja apie naują požiūrį, tačiau, kad juo būtų galima grįsti praktinius su mityba susijusius patarimus, metodiką dar būtina patobulinti.
Ne pelno organizacija „Association of Food Industries“, sulaukusi atitinkamos užklausos, jokių komentarų pateikti negalėjo.
Marji McCullough, mitybos epidemiologijos specialistė iš organizacijos „American Cancer Society“, pataria neskubėti su išvadomis dėl to, kas didina vėžio riziką, jei individas vartoja ypač intensyviai perdirbtą maistą.
„Šiuo tyrimu nebuvo siekta įtikinti žmonių, kad valgydami krekerius jie susirgs vėžiu, – sako M. McCullough. – Mokslininkų pasiųstos žinutės tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kokios rūšies maistas užima didžiausią dalį kiekvienam individui įprastame racione. Tai nebuvo nurodymas saugotis konkrečių produktų. Taip pat svarbu, kad tyrimo išvados tik patvirtina jau ir taip žinomas tiesas.“
Specialistė, be kita ko, nurodė, kad tie, kurie valgo daugiau ypač intensyviai perdirbtų produktų, veikiausiai vartoja daug mažiau sveiko maisto, o kaip tik jis gali padėti užkirsti kelią vėžiui.
Dietologai visada rekomenduoja įtraukti į racioną neskaidytų grūdų, šviežių vaisių bei daržovių ir kaip tik jais pakeisti nedaug vertingų maisto medžiagų turinčius gaminius.
M. Touvier atkreipė dėmesį į tai, kad jos ir kitų specialistų suorganizuotas tyrimas tėra stebimasis, o tai reiškia, kad mokslininkai nenustatė, kas būtent didina riziką susirgti vėžiu. Vis dėlto epidemiologijos ir statistikos tyrimų centre „Sorbonne Paris Cite“ dirbanti jos vadovaujama grupė, esą, ketina išsamiau paanalizuoti šio ryšio mechanizmą.
„Dabar turime išskirti konkrečius maisto produktus ir išsiaiškinti jiems tenkantį vaidmenį. Tik tada bus galima kalbėti apie tai, kas būtent turi lemiamą reikšmę“, – sakė ji.
Pasak M. Touvier, eksperimentai su gyvūnais parodė, kad kai kurie į maistą dedami priedai galėtų būti kandidatais į kancerogenus, tačiau ar juos tikrai galima vadinti vėžio sukėlėjais kalbant apie žmones, dar teks ištirti.
Tuos, kurie jau pradėjo jaudintis dėl to, ką šiandien valgys vakarienei, M. Touvier stengiasi nuraminti: tyrimo išvadų dar nereikia laikyti pavojaus signalu.
Vis dėlto tiesa ta, kad ypač intensyviai perdirbti produktai vartojami vis gausiau. 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. kalorijų statistinis amerikietis gauna kaip tik iš šios rūšies maisto. 2017 metais surengto tyrimo išvadose nurodoma, kad intensyviai perdirbti gaminiai sudaro 50 proc. kanadiečių raciono ir daugiau nei 50 proc. Jungtinės Karalystės piliečių suvartojamo maisto. Nerimą kelianti mitybos tendencija vis labiau ryškėja ir besivystančiose šalyse.
Tyrimo autoriai nurodo, kad vienu iš svarbiausių prioritetų visuomenės sveikata besirūpinančios institucijos turėtų laikyti subalansuoto raciono svarbos akcentavimą.
„Valgykite „tikrą“ maistą, o perdirbtus gaminius pasistenkite riboti – bent tol, kol pavyks išsiaiškinti šį tą daugiau“, – pataria M. Touvier.