Visgi pasak gydytojos, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ko nevalgome. Gana netikėta mintis, tiesa?
Kaip maistas susijęs su storosios žarnos vėžiu?
Nutukimas, antsvoris, cukrinis diabetas yra gana dažnai minimas kaip rizikos susirgti storosios žarnos vėžiu priežastis. Manoma, kad ir mėsos valgymas yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau pavienių priežasčių tikrai negalima absoliutinti: ne tik maistas ir gyvenimo būdas yra atsakingi dėl lėtinės ligos. Daugeliu atveju neaišku, kodėl išsivysto vėžinis susirgimas. Riziką didina vyresnis amžius, paveldimumas, tam tikri sindromai, uždegiminės žarnų ligos, nepakankamas fizinis aktyvumas, ir žalingi įpročiai ir, žinoma, netinkama dieta. Per gausus raudonos, pavyzdžiui, jautienos, kiaulienos, veršienos vartojimas, kaip minėjau, taip pat siejamas su storosios žarnos vėžiu. Ypač rizika išauga vartojant perdirbtą raudoną mėsą – vytintą, sūdytą, konservuotą, rūkytą ir pan. Tai didesnis kancerogenas.
Pasaulio sveikatos organizacija po tyrimo išplatino pranešimą, kad 50 g perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio riziką padidina 18 proc. Yra tyrimų, kurių išvadose teigiama, kad bet koks kiekis tokios mėsos didina riziką. Kol kas negalime tiksliai įvardinti, kiek tos mėsos galima per dieną suvalgyti. Yra rekomendacijų arba visiškai atsisakyti, arba vartoti tokią mėsą itin retai, pavyzdžiui, vieną du kartus per mėnesį.
Kodėl būtent raudona mėsa? Kaip ji veikia organizmą?
Poveikio mechanizmai kol kas nėra labai aiškūs, yra tik hipotezės ir prielaidos apie tai, kokie sudėties elementai galėtų sąlygoti ligą. Manoma, kad lėtinį storosios žarnos uždegimą sukelia perteklinis hemo geležies suvartojimas. Raudona mėsa turtinga hemo geležimi, bet jos organizmui reikia tiek, kiek reikia, bet ne daugiau. Taip pat manoma, kad termiškai apdorojant mėsą susidaro specifiniai junginiai, kurie skatina vystytis uždegimą, o šie didina vėžio riziką. Diskutuojama ir apie tai, kad druska, kurios gausu perdirbtoje mėsoje, taip pat galėtų skatinti uždegiminius procesus. Visi šitie komponentai galbūt sąlygoja minėtų ligų vystymąsi.
Kita vertus, yra nuomonių, kad galbūt mėsos vartojimas ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas yra atvirkščiai susijęs su onkologinių ligų rizika. Tai reiškia, kad ne valgydamas šituos produktus žmogus padidina riziką sirgti onkologinėmis ligomis, bet dėl to, kad valgydamas daug šių produktų, jis kažko nesuvalgo arba suvalgo per mažai. Kalbama ne tik apie mėsą, bet ir apie greitą, riebų maistą. Žmogus, kuris suvartoja daug tokio tipo produktų, tikėtina, suvartoja mažiau viso grūdo produktų, kruopų, sėklų, daržovių ir vaisių, t.y. produktų, kurie mitybine prasme susiję su teigiama įtaka lėtinių ligų vystymuisi.
Reikia pagalvoti, ar svarbu tik tai, ką mes valgome, ar ir tai, ko nevalgome.
Visas pokalbis – „Alfas live“ laidoje.