Riebalai, cukrus, druska, perdirbtas maistas – kenkia ar ne? Pasimetę informacijos gausoje galiausiai pasiduodame masiniam vartojimui pamiršdami svarbiausia – individualius savo organizmo poreikius. Mitybos specialistės R. Bogušienės teigimu, svarbu žinoti, kas kenksminga kiekvienam iš mūsų ir kuriuos produktus vartojant verčiau vadovautis individualiam organizmui pritaikytomis rekomendacijomis.
Transriebalų poveikis sveikatai – kenksmingas visiems
Tam tikri maisto produktai ar jų grupės vienareikšmiškai nepalankios visų žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, transriebalai, kurių gausu rafinuotuose riebaluose gruzdintame arba skrudintame maiste. Jų galime rasti saldainiuose, sausainiuose, tortuose, pyraguose, sūrio gaminiuose, sultinio kubeliuose ir kitame stipriai perdirbtame maiste, kurio sudėtyje yra iš dalies ar visiškai hidrintų riebalų, rafinuotų aliejų. Dėl to neverta stebėtis, kad tokį maistą valgydami lietuviai labai dažnai serga širdies kraujagyslių ligomis. Šios ligos siejamos būtent su transriebalų vartojimu.
Ne visi riebalai yra blogi
Be riebalų organizmas negautų riebaluose tirpių vitaminų, o mityba būtų nesubalansuota, sotumo jausmas mažesnis. Žinoma, žmogui vertingesni nesotieji riebalai, o sočiųjų riebalų mityboje turėtų būti mažiau. Norintiems numesti svorio su maistu gaunamą riebalų kiekį tikrai reiktų sumažinti: naudoti mažiau pridėtinių riebalų, nekepti riebaluose, rinktis liesesnę mėsą. Norinčiam priaugti svorio ar sveikam vaikui riebalų gali prireikti gal net daugiau nei rekomenduojamų 30 proc. nuo bendros energinės vertės. Jei vaikas prašo į košę įdėti papildomai sviesto, greičiausiai jam tikrai reikalingi papildomi riebalai.
Saikas – svarbus sveikos mitybos faktorius
Saikas – neatsiejamas nuo sveikos mitybos. Bet daug sunkiau jį pajusti, jei maistas rafinuotai saldus, sūrus, pagardintas skonio ir kvapo stiprikliais. Norint išlaikyti saiką reiktų susikoncentruoti į produktą, analizuoti, ar tikrai taip skanu, pasimėgauti ragavimo procesu. Be to, valgant reiktų sėdėti prie stalo ir dalyvauti tik valgymo procese, o ne vaikščioti. Tuomet ateis diena, kai daugelį tų tariamai skanių produktų organizmas atmes ir ieškos sveikesnės ir kokybiškesnės alternatyvos nei, pavyzdžiui, torto su A4 formato sudėtimi.
Šių dienų mityba – ne karo laikų, kai visi receptai, produktai buvo sukurti tik sotumui patenkinti. Šių laikų mityba turi būti nukreipta į kokybišką maistą, porcijavimą, vertingų maistinių medžiagų gavimą kiekvieno valgymo metu, maisto pritaikymą pagal kiekvieno žmogaus individualius poreikius.
Cukrus ir druska – baltoji mirtis?
Ne naujiena, kad daug cukraus, druskos turintys gaminiai ne tik išderina natūralų skonį, bet ir blogai veikia visą organizmą. Turbūt teko girdėti, kad bėgant laikui žmonių sūrumo ir saldumo patenkinimui reikia vis daugiau, nes receptoriai būna nualinti. Cukrus ir druska reikalingi mūsų mityboje tik kuo natūralesnės kilmės, nerafinuoti ir ne per daug.
Pirmenybė teikiama natūralios kilmės cukrui, esančiam vaisiuose, uogose, grūduose ir pan. Druskos taip pat natūraliai yra visuose produktuose. Tyrimais įrodyta, kad 3–4 g per parą druskos gauname net nesūdydami maisto, o kad išsaugotume sveikatą, druskos reikia ne daugiau kaip 5 g per parą suaugusiajam ir vaikui nuo 10 metų. Vaikui iki 10 metų – 3–4 gramų.
Žinoma, vaikystė turi būti saldi, bet saldinkime ją meile ir savo keptu pyragu, o ne menkaverčiais saldainukais, guminukais, čiulpinukais ar kitomis pramonės sukurtomis, vaikų imunitetą alinančiomis gudrybėmis.
Stipriai perdirbto maisto žala
Stipriai perdirbtas maistas – nepalankus niekam. Vitaminai, mineralinės medžiagos, omega-3, kurių reikia kiekvienam žmogui, žūva gruzdintame, perkeptame, pervirtame, apanglėjusiame maiste, kuriame, be kancerogeninių medžiagų, taip pat daug cukraus, druskos, maisto priedų, sveikatai nepalankių riebalų.
Visiems žinoma, kad kiekvieno valgymo metu tiek vaikui, tiek suaugusiajam reikia suvalgyti šviežių daržovių ir vaisių. Bet reikia žinoti ir tai, kad per didelis skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose ir viso grūdo gaminiuose, kiekis kai kurių žmonių sveikatai gali būti nepalankus. Sveikam žmogui viso grūdo kruopos, miltai, duona – idealus pasirinkimas.
Vis dėlto yra ir vis daugėja žmonių, kurie netoleruoja glitimo. Kitų organizmas atpratęs, tai per didelis kiekis skaidulinių medžiagų gali neigiamai paveikti jų virškinimo sistemą. Tiems, kurie nori priaugti svorio, gal net geriau rinktis baltų miltų gaminius, nes mažesnis sotumo jausmas, daugiau galima suvalgyti, neapsunksta virškinimo sistema.
Kiekvienam žmogui svarbiausia – geras virškinimo sistemos funkcionavimas ir pakankamas iš maisto gaunamų vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis organizmui bei tinkamas omega -3 ir omega - 6 riebiųjų r. santykis. Todėl būtina pažinti save ir atsižvelgti į individualius poreikius. Jei reikalinga pagalba, rekomenduojama kreiptis į mitybos specialistus. Jei jau yra sveikatos sutrikimų, reiktų kreiptis į dietologus, kurie rekomenduotų mitybą pagal ligos pobūdį, paskirtų tam tikrą dietą.
Reguliari mityba – sveikatos garantas
Reguliari mityba taip pat be galo svarbi, nes tik ji užtikrina pastovų cukraus lygį kraujyje, kuris garantuoja nuolatinę energiją, abejingumą menkaverčiam ir stipriai perdirbtam maistui, išlaiko normalų kūno svorį. Bet kiek kartų per dieną valgyti, tai jau individualu. Tai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, esamo kūno svorio, gyvenimo būdo, miego, poilsio režimo ir pan.
Jei sveikiems, fiziškai aktyviems vaikams, neturintiems antsvorio, rekomenduotina valgyti net 6 kartus per dieną, tai suaugusiajam, kuris dienas leidžia biure sėdėdamas prie kompiuterio, o grįžęs namo – prie televizoriaus, gal pakaks ir 2 kartų per dieną. Maisto sudėtis ir porcijų dydis taip pat skirsis: gal vaiko racione maisto kiekis net bus didesnis, bet tų maisto produktų, kurie nepalankūs visiems, neturi būti abiejų lėkštėse.
Kai mokyklose paklausi, kiek kartų per dieną vaikai valgo, ir išgirsti, kad kai kurie kartais valgo ir ir 12 kartų, supranti, jog kai kurios mamos nepasikeitė nuo vežimėlių laikų, kai eidamos į parką su savimi tempdavosi visą virtuvę ir vis ragindavo: „gal sausainiuką, gal obuoliuką, gal...“ Taip vaikas pripratinamas valgyti, pabėga nuo savęs. Vaikas 2–3 val. gali ir turi būti nevalgęs, juk jam reikia suvirškinti prieš tai buvusį maistą. Tokiems vaikams reikia padėti susigrąžinti įgimtus įpročius.