Sportuoja pusę gyvenimo
Pats trisdešimt šešerių metų N. Jakubauskas pasižymi puikia fizine forma ir daugiau ar mažiau sportuoja jau pusę savo gyvenimo.
„Sportuoti pradėjau po vidurinės mokyklos baigimo išėjęs į kariuomenę. Nuo tada tapau sveiko gyvenimo būdo šalininku. Pajutau, jog, būdamas fiziškai aktyvus, pasižymiu daug geresne savijauta. Sportas ir sveika gyvensena tapo mano aistra“, – prisimena pelėdnagiškis N. Jakubauskas, bent sykį per mėnesį svorių kilojimą iškeičiantis į lengvą prasibėgimą iki Jonavos, o žiemą neriantis į dar ekstremalesnes pramogas – besipliuškenantis lediniame Ašarėnos upelio vandenyje.
Buvęs emigrantas tapo Pelėdnagių seniūnaičiu
Daugiau nei dešimtmetį tarp Pelėdnagių ir Norvegijos gyvenęs N. Jakubauskas praėjusiais metais galutinai apsisprendė gyventi Lietuvoje.
Kėdainių mieste ėmė teikti automobilių serviso paslaugas, o laisvu laiku ėmė aktyviai veikti Pelėdnagiuose, bendrauti su vietos jaunimu.
Be kita ko, trisdešimt šešerių metų N. Jakubauskas apsiėmė ir Pelėdnagių seniūnaičio pareigas.
Teužtruko dvi savaites
„Tapęs išties aktyviu Pelėdnagių bendruomenės nariu, ėmiau daug daugiau laiko juose ir praleisti: su šeima lankome gyvenvietėje vykstančias šventes, vakarais išsiruošiame pasivaikščioti po apylinkes. Taip ir pastebėjau, kad jaunimui čia – žvėriškai nuobodu. Kadangi namuose pats intensyviai mankštinuosi, per šitiek metų įsirengiau nedidelę sporto salytę, surinkau treniruoklius, vieną dieną pagalvojau: o kodėl gi savo sukauptomis žiniomis ir inventoriumi nepasidalijus su vietos jaunimu? Ir pačiam smagiau su kompanija sportuoti būtų, ir jaunuoliai prasmingiau laiką leistų, tikslingiau savo energiją lietų, mažiau pagundų kur nors kokį langą išdaužti kiltų“, – „Rinkos aikštei“ pasakoja per dvi savaites savo idėją įgyvendinęs aktyvus pelėdnagiškis.
Išsyk susivežė inventorių
Pirmąjį kartą pagalvojęs apie tai atsargiai, antrąją dieną ėmęs svarstyti ir rimčiau, jau trečiąją N. Jakubauskas apsilankė Pelėdnagių seniūnijoje.
„Žinojau, kad seniūnijos pastate yra nenaudojamos patalpos, kurių dydis ir lubų aukštis puikiai tinka sporto salei, į kurią galima patekti per atskirą įėjimą. Aptariau savo idėją su seniūnu Edvinu Pagirsku, gavau jo palaiminimą ir už tai jam esu labai dėkingas. Man nereikėjo plėšytis marškinių seniūnui aiškinant, kad geriau tas nenaudojamas patalpas skirti jaunimo užimtumui negu leisti jose gulintiems rakandams ir toliau dulkes rinkti“, – dėkingumo neslepia „neetatinis Pelėdnagių jaunimo užimtumo specialistas“ N. Jakubauskas.
Užsidegus „žaliai šviesai“, į naująją sporto salę ėmė gūžėti įvairiausias sportinis inventorius – lygiagretės, atsilenkimų suoliukas, treniruoklis kojoms ir pilvo presui, svarmenys, štangos spaudimo suoliukas, du dviračiai-treniruokliai, bokso kriaušė, šokdynės.
Ir vaikinai, ir merginos, ir vyresnės moterys
Jau keletą savaičių pirmadienio-penktadienio vakarais pilnu tempu veikiančiame nedideliame Pelėdnagių sporto klube lankosi kone dvi dešimtys sportininkų.
Tiesa, ne vien Pelėdnagių bei aplinkinių gyvenviečių jaunimas pasimankštinti užsuka – sporto salės duris praveria ir niekuomet nesportavusios vyresnės dailiosios lyties atstovės.
„Tai tik įrodo, kad amžius sportui ir sveikai gyvensenai vardan geros savijautos – ne kliūtis. Užsuka į salę moterys, niekuomet nesportavusios, nejudėjusios. Aišku, prie bokso kriaušės dar nemindžikuoja, bet štai jau antrą savaitę dviratuką mina, per šokdynę šokinėja. Džiugu, – besąlygiško tikėjimo savo vykdoma veikla neslepia N. Jakubauskas. – O ir jaunimui, žinoma, emocijų per kraštus. Įprastai renkamės 18 valandą, tai po savaitgalio mano jaunieji sportininkai penkiolika minučių anksčiau atskuba į salę, lūkuriuoja, nekantrauja. O išeina iš treniruočių išvargę, išsilieję. Kitą dieną pasakoja, kad po vakarykščio sporto tiesiai į lovą krito, kaip niekad anksčiau gerai miegojo. Jie taip stipriai dirba sporto salėje, kad po treniruotės gatvėje susimušti tiesiog nebeturėtų jėgų.“
Ruoš bėgimui į Jonavą
Pats bent sykį per mėnesį išsiruošiantis į bėgimo trasą, kuri driekiasi net 30 kilometrų – nuo Pelėdnagių iki Jonavos – pamažu tokiam ištvermės išbandymui N. Jakubauskas ruošia ir savo prižiūrimus sportininkus.
„Net penki jaunuoliai – ir vaikinai, ir merginos – pasiryžo praėjusio sekmadienio rytą su manimi pradėti bėgimu. Tiesa, šįkart – ne iki Jonavos. Jaunesnieji įveikė 4, vyresnėliai – 11 kilometrų, bet jau ir šitas rezultatas jau yra labai geras. Pamažu treniruosimės, ruošimės, tobulėsime ir po kelių mėnesių į Jonavą man nebereikės bėgti vienam“, – įsitikinęs N. Jakubauskas.
Puoselėti sveiką gyvenseną – už „ačiū“
Visų svarbiausia, kad kraštiečius N. Jakubauskas treniruoja visiškai neatlygintinai:
„Mano sporto salė – nemokama, o sportininkų amžius – neribojamas. Ir sportuojantys, ir anksčiau sportavę, bet apleidę, ir apskritai nieko bendro su sportu gyvenime neturėję – ateikite. Noriu, kad kuo daugiau žmonių atrastų sporto malonumus ir naudą, ypatingai dabar, kai rudens vakarai ilgi, o veiklos nėra daug. Pasiskirstysime pamainomis, sudarysime grafikus. Tilpsime visi.“
Seniūnas sutiko nemirktelėjęs
Pelėdnagių seniūnijos seniūnas E. Pagirskas nė nedvejodamas išreiškė palaikymą pelėdnagiškio N. Jakubausko iniciatyvai seniūnijos pastate įkurti sporto salę.
„Kiekvienam žmogui, o ypatingai – jaunam – reikia veiklos, užimtumo, fizinio aktyvumo. Nerijus – puikus pavyzdys jaunimui, organizuotas, atsakingas žmogus“, – dėstė E. Pagirskas.
Paklaustas, ar ir patį Pelėdnagių seniūnijos vadovą kurios nors darbo dienos pavakarę pavyks sutikti su bendraminčiais kilojantį štangas, E. Pagirskas nepraleido progos pašmaikštauti: „Žinote, salėje nėra tokių svarmenų, kurie man tiktų. Turiu omenyje – tokių mažų svorių. Na o jeigu rimtai, tai būtinai užsuksiu – bent jau pasižiūrėti, kaip sekasi Nerijui ir visai jo „A komandai“.“