Per kelis mėnesius iš įvairių vietų į nuomojamą kabinetą sename Žemųjų Šančių pastate suplaukė beveik 400 įvairiausių augalų. Čia jau gerokai ankšta, tad moteris nusižiūrėjo erdvias patalpas užmiestyje. Tačiau norint ten perkelti augalus – reikia geradarių pagalbos.
Kaip iš gausybės rago
Atsidaro liftas ir iš jo kone savo ūgio augalą rūpestingai ištempia smulkutė mergina. „Naujas gyventojas!“, – su šypsena tarsteli būsima pašnekovė ir pakviečia pokalbiui užeiti į nedidelį kabinetą. Pravėrus duris kone atima žadą: keliasdešimties kvadratinių metrų kambaryje įsitenka šimtai augalų augalėlių, kai kurie išsikeroję iki lubų, viduje groja klasikinė muzika, šilta, ramu ir jauku.
Aistė pasisveikina su augalais ir kol ruošiamės pokalbiui, prie kelių priėjusi tyliai sušnabžda: „Koks gražus kavamedis, ajajaj!“, „Auk, čiobreli, Timai, auk!“, „Na, pelargonija, kur tavo gražieji žiedeliai slepiasi?“
Augalų gelbėtoja pasakojo, kad viskas prasidėjo praėjusią žiemą, kai ėmusi ieškoti žalios erdvės fotosesijoms, tinkamos tiesiog nerado. „Botanikos sode negalima purkšti plaukų lako, laisvai elgtis, o Karininkų ramovės oranžerija itin kukli – nepatogu. Taigi, kilo idėja sukurti savo oranžeriją!“, – pasakojimą energingai pradėjo Augalų prieglaudos įkūrėja, VšĮ „Mes žydim“ vadovė, „Flora Ikona“ fotografė A. Virketė.
Ji iškart pradėjo galvoti iš kur gauti augalų. Pirmiausiai ėmė rinkti augalus iš kiemų, nuo konteinerių, netrukus nereikalingus augalus ėmė siūlyti pažįstami. Galiausiai ėmė žvalgytis į atiduotuves internete, vėliau pati ėmė rašyti skelbimus, kad ieško nereikalingų augalų. Nustebo, kai žinomas restoranas pasibaigus vasaros sezonui ketinęs išmesti lauko kavinę puošusias gėles, jas mielai padovanojo Aistei.
Pamažu procesas įsibėgėjo, ir Aistė pradėjo iš įvairių miesto vietų rinkti nereikalinguosius. Neilgai trukus suskaičiavo 400 ir įkūrė Augalų prieglaudą. Čia galima išvysti gausybę gėlių ir retesnių augalų: bananmedį, citrinmedį, mandarinmedį, ananasmedį, kavamedį, eukaliptą ir kt. Ateityje jie visi turės savo kilmės dokumentus su vardu ir atsiradimo istorija.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šalyje yra trys valstybinės oranžerijos, o Augalų prieglauda, veikiausiai, bus pirma. „Lietuvoje apie augalų prieglaudas neteko girdėti, artimiausia yra Belgijoje, ją mažame bute įkūrė dvi seserys“, – sakė A. Virketė.
Meilę augalams paveldėjo iš protėvių
„Kiekvieną augalėlį myliu, atėjusi iš ryto pirmiausia pasisveikinu, pakalbinu, o išeidama – atsisveikinu. Augalai jaučia rūpestį, meilę ir vešliai auga. Net Pinigų medis pražydo, o atiduotas buvo jau susitraukęs, suvytęs, neatrodė, kad atsigaus. Yra ir augalų inkubatorius. Jei augalas turi galimybę išgyventi, neišmetu nė vieno lapelio“, – pasakojo Augalų prieglaudos įkūrėja ir tęsė: „Elgiuosi su augalais kaip su bendraminčiais, draugais ar šeimos nariais. Kai būnu tarp augalų, pasineriu į pokalbį su jais. Viską pamirštu, išdyla stresas, pyktis, nemalonūs prisiminimai. Po augalų terapijos atsigaunu ir vėl esu pasiruošusi užkariauti pasaulį!“
Priežiūrai ji skiria nemažai laiko: vien laistymas žiemą trunka 1 valandą, o vasarą – 3 valandas ir daugiau. O kur dar persodinimas, apsauga nuo parazitų ir pan.
Iš kur tokia meilė augalams? Aistės mergautinė pavardė yra Pupininkaitė, besiaiškindama genealogiją sužinojo, kad jos protėviai buvo pupų augintojai. „Meilė augalams man įaugusi į kraują: vieni seneliai augino pupas, kiti puoselėjo gausius daržus ir sodus, o dabar mama gali pasigirti gražiausiu miestelio gėlynu. Vaikystėje močiutė manęs prašydavo persodinti augalus, sakydavo, kad mano rankos geros, jos augalai tada vešliai auga. Tai pats didžiausias komplimentas!“, – prisimindama švelniai šypsosi Aistė ir didžiuodamasi priduria: „Šiandien pati turiu Laisvės sodą – Augalų prieglaudą!”
Svajonių oranžerija
A. Virketė nedrąsiai prasitarė, kad svajoja įkurti analogų Lietuvoje neturinčią Augalų oranžeriją užmiestyje, kur būtų galima mėgautis augalų terapija ir ramiai praleisti laiką. Pasak jos, ši oranžerija bus kitokia: joje bus galima liesti augalą, laistyti, prižiūrėti, išsirinkti mylimiausią, atvykti su šeimomis, pažiūrėti, kaip atiduotas augalas auga.
Viešoje Augalų prieglaudos oranžerijoje vyks augalų terapijos, jogos, sveikatos seminarai, masažas su akmenimis, edukacijos vaikams. Savaitgaliais ar darbo dieną čia bus galima atvykti atsipalaiduoti, paskaityti knygą, atsigerti kavos, pamedituoti ar padirbėti. Planuojama rengti augalų žydėjimo stebėjimo naktis.
„Augalų terapija gydo nuo streso, padeda spręsti psichologines problemas, gerina kraujotaką, žmonės atsipalaiduoja, tai natūralus vaistas nuo pervargimo. Tokioje erdvėje tiktų dirbti kompiuteriu. Kai aplinkui matai harmoniją – ir vidus harmonizuojasi“, – sakė ji.
Kol kas tai tik planai. „Dėl itin didelių lėšų nuomai, kurias pati sukrapštau iš asmeninių resursų, turiu išsikelti. Visas šis grožis būtų pasmerktas atsidurti lauke arba skirstytis, bet šiuo metu pati kraustausi į užmiestį ir visus augalus laikinai priglausiu savo namuose, kol rasiu jiems patalpas“, – aiškino A. Virketė.
„Lietuviai nuo seno gyveno gamtoje, gerbė miškus, sengires, tai mūsų kraujyje. Kai žmogus nutolsta nuo gamtos, pradeda kaupti dideles ligas“, – atkreipė dėmesį A. Virketė.
Laukia pagalbos
Svajonių oranžerijai reikia bent 1 tūkst. kv. metrų, 1 hektaro ploto sklype. „Tokia erdvė, mačiau skelbimuose ir pati buvau nuvykusi apžiūrėti, yra už miesto, tereikia surinkti sumą nuomai“, – užuominomis kalba Aistė.
„Dabar mano patalpa gerokai per maža, ne tokia šviesi ir šilta, kokios reikia augalams. Nebegaliu visų augalų tempti į namus. Kreipiuosi į jus, kad padėtumėte man surinkti reikiamą sumą ir išsinuomoti naują, didesnę erdvę augalams, kuria naudosimės visi“.
Pašnekovė informavo, kad per mėnesį vien priežiūra atsieina ne mažiau kaip 300 eurų: žemė, trąšos, vanduo, elektra, šildymas, vaistai nuo kenkėjų, spec. priežiūros priemonės, o kur dar nuoma, darbas.
Daugiau apie iniciatyvą sužinosite čia.