Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas. Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į Pirmąjį pasaulinį karą, o Kaunas, skiriantis šias dvi imperijas, vadinamas karine tvirtove. Mieste šmirinėja karininkai, caro biurokratijos atstovai, vienas kitas vokiečių verslininkas. Ir nepaisant miestą spaudžiančios nuojautos dėl karo, pasilinksminimų karavanas eina pilnu tempu. O kur daugiau linksmintis, jei ne legendiniame „Metropolyje“? Subūręs aukščiausio lygio atlikėjus, lankytojus viliojęs pusnuogėmis šokėjomis ir pietumis iš penkių patiekalų, „Metropolis“ tapo neatskiriama Kauno tapatybės dalimi.

Laisvės alėjoje, anksčiau vadintoje Nikolajaus alėja, paskutiniais XIX amžiaus metais pastatomas „Metropolis“. Tai pastatas iš dviejų aukštų, kurių pirmame veikė restoranas, antrame – viešbutis. Šią Kauno elito magnetu tapusią vietą įsteigė Izidorius ir Rachilė Volkovyckiai – tuometiniai verslininkai, verslą užkūrę visai šalia savo gyvenamojo namo.

Cariniame Kaune ir teritorijoje aplink jį restoranų trūksta, dar tik aušta ankstyvas restoranų kultūros rytas. Nestinga tik mažų restoranėlių ir kavinukių, skirtų greitam užkandžiui. Į tuščią nišą šovę Volkovyckiai atliepia Kauno visuomenės poreikius ir „Metropolis“ netrunka būti įvertintas kaip pirmosios klasės restoranas – šis titulas suteikiamas dar iki karo.

Titulai titulais, bet ne mažiau svarbu ir kasdien čia ateinančios Kauno įžymybės. „Metropolyje“ nuolatos sėdi bohemos atstovai, universiteto profesūra, politiniai veikėjai, vakaro programos numerius atlieka garsiausios to meto žvaigždės.

Galiausiai, ateina ir „Metropolio“ saulėlydis – garsiausio Kauno restorano pastatas privatizuojamas, jame įsikuria kavinės, neišsaugoma ir legendinės vietos architektūra.