Įprastai, praūžus masiniams bėgimo renginiams, trasoje ir šalia jos lieka įvairiu plastiko tūbelių, vienkartinių stiklinių bei kitų atliekų. Planuojama, kad kitą dieną po maratono Kaune 21 km distanciją dvi grupės įveiks bėgdami iš skirtingų jos pusių, tad vienam bėgikui su šiukšlių maišu teks nubėgti apie 10–11 kilometrų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Praėjusiais metais po vieno iš maratonų bėgau atsistatymo bėgimą ir praėjus net dviem dienoms pakelėje radau nemažai gelių numestų trasoje. Iš pradžių tik pasipiktinau, bet staiga šovė mintis juos pakelti ir nunešti iki šiukšlių dėžes. Nors trasos yra valomos, nedidelių šiukšlių vis tiek lieka – įvairios pakuotės, vienkartinės stiklinės, dar kažkas“, – apie idėjos atsiradimą papasakojo Simonas Stūrys, konsultuojantis „Vitaresta“ rinkodaros klausimais.
Pastaroji įmonė Kaune teikia švaros paslaugas, tad šiukšlių rinkimas atitinka ir jų veiklos sritį.
„Norisi prisidėti prie ekologijos, gamtos saugojimo. Be to, ir pats renginys labai gražus, norisi paremti, – sakė „Vitaresta“ direktorė Rasa Petrovė. – Tai tiesiogiai siejasi su mūsų įmonės veikla, nes esame švaros ambasadoriai, jei galima taip pasakyti. Atliekame viską, kas telpa žodyje „švara“, tad bėgsime ir rinksime šiukšles su specialiais maišeliais – padarysime tam tikrą naudą ekologijai.“
„Plogging“ judėjimas jau tapo savotiška sporto šaka – jo metu ir gerinama fizinė forma, ir švarinama aplinka nuo šiukšlių. Pasak S. Stūrio, 10 km įveikimas su šiukšlių maišu nereikalauja daugiau pastangų nei bėgant be jo.
„Jei galite prabėgti be maišo, tai tikrai galėsite prabėgti ir su maišu. Bėgimas renkant šiukšles yra kitoks, kadangi jis nėra ištisinis – prie šiukšlių yra sustojama. Šiek tiek sumažėja pulsas, šiek tiek atsistato kvėpavimas ir širdies darbas. Tai kitoks būdas bėgioti“, – teigė S. Stūrys.
„Citadele Kauno maratono“ organizatoriai dar pernai kartu su savanoriais po varžybų surengė dviračių žygį ir rinko šiukšles. Idėją surengti „plogingo“ varžybas jie vystė nuo metų pradžios ir nedvejodami prisijungė prie pasaulinio judėjimo.
„Mes taip pat reaguojame į gamtoje vykstančius liūdnus pokyčius ir tikrai svarstome, kaip renginį padaryti aplinkai draugiškesniu! Kasmet rūšiuojame atliekas, žinoma tiek, kiek mums pavyksta ir leidžia galimybės. Po renginio nuolat stengiamės palikti švarią aplinką, o šiais metais pristatysime naujieną „Vitaresta Eko bėgimą”, kuris vyks po renginio“, – pasakojo Kauno maratono projektų vadovė Martyna Grigaitė.
Masiškiausios vasaros bėgimo varžybos Laikinojoje sostinėje vyks birželio 9-ąją. Jų metu daugiau nei 7 tūkst. dalyvių varžysis „Citadele Kauno maratone“, „Hollister“ pusmaratonyje, „Continental“ 10 km bėgime, „R1“ 5 km bėgime, 1,5 km šeimų bei 400 m vaikų bėgimuose.
Remalda Kergytė-Dauskurdienė (maratonininkė): „Esu girdėjusi, kad kažkas panašaus vyko Švedijoje. Labai gera idėja, nes po varžybų gatvės atrodo kaip po karo. Gi ir pati bėgdama geriu vandenį ar sportinį gėrimą ir metu jį ant žemės. Aišku, esu už švaresnį miestą. Jeigu tai vyktų mano mieste, tikrai sudalyvaučiau, bet dauguma varžybų vyksta užsienio šalyse, kur sudalyvavęs važiuoji namo. Ir patys sportininkai turime rodyti pavyzdį.“
Simas Bertašius (bėgikas): „Masiniuose bėgimo renginiuose nedalyvauju dažnai, bet visada krisdavo į akis trasoje ir aplink ją besimėtančios šiukšlės, pagalvodavau, kad savanorių laukia didelis iššūkis viską sutvarkyti. Todėl labai teigiamai vertinu eko bėgimo idėją. Lietuviai – sąmoningi žmonės, manau, su malonumu prisidės ir palaikys tokią iniciatyvą.“
Brigita Virbalytė (ėjikė): „Labai sveikintina ir originali idėja. Teko ne kartą matyti po masinių bėgimo renginių besimėtančius energinių gelių plastiko popieriukus, kitas šiukšles – jeigu trasa driekiasi truputį atokesnėse vietose, šios plastiko ir kitos atliekos taip ir lieka teršti aplinką metų metus. Džiaugiuosi, kad Kauno maratono organizatoriai jautrūs aplinkosaugos problemai ir renginys bus draugiškas aplinkai.“