KPD Klaipėdos skyriaus pastato piketuotojų plakatuose buvo rašoma: „Išsaugokite locmanų namą, ypatingą jūrinio paveldo objektą“, „KPD, kas jūs - kyšininkai, mankurtai, vandalai ar?..“ „Lietuva be jūrinio paveldo - vis dar jūrinė valstybė?“, „SOS Klaipėdos paveldui, SOS“ „Klaipėdos KPD, kodėl leidžiate naikinti Klaipėdos miesto paveldą?“ Piketo dalyviai skandavo: „Stop locmanų namo naikinimui.“
Apie locmanų namo istorinę vertę jau seniai labai daug diskutuota. Nauja pasipriešinimo banga kilo šiemet, kai „Klasco“ prašė informacinėje sistemoje „Infostatyba“ leidimo griauti šį pastatą ir jį gavo. KPD Klaipėdos skyrius prašymą suderino tą pačią dieną, mat Vertinimo taryba prie KPD pripažino, kad šis pastatas neturi vertingųjų savybių. Beje, vertinimą atliko ne Klaipėdos, o Vilniaus paveldosaugininkai.
Tačiau ne vienas klaipėdietis mano, kad locmanų namas yra kur kas vertingesnis, nei pastatas Naujojoje Uosto g. 5, stovintis pusiau gatvėje, kuris turi būti saugomas kaip paveldo objektas.
Piketuotojų nuomonė
„Griaunamas svarbus istorinis paminklas. Toje vietoje, kur yra locmanų namas, nuomininkai nebus amžinai. Gali būti pakeistas tos teritorijos statusas. Tas pastatas gražus, jame yra kontora, dirba žmonės. Kodėl jį reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus? Kad neliktų jokių istorijos pėdsakų Lietuvoje?“ - klausė Dionyzas Varkalis, Lietuvos piliečių sąjungos (LPS) pirmininkas ir piketo organizatorius.
„Esu prieš bet kokį mūsų istorijos naikinimą. Istorinė miesto dalis toliau savo ribų nebesiplės. Palikime tą istorinį paveldą“, - sakė Aivaras Kurskis, VšĮ „Memel-Nord“ direktorius.
„Locmanų namas yra svarbus visam miestui ir valstybei. Jo nugriovimas prilygtų Valdovų rūmų, pilies nugriovimui. Svarstome kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kad šio namo griovimas būtų sustabdytas“, - teigė LPS narys Benas Volodzka.
Kodėl Klaipėdos KPD nesipriešino
„Kodėl mes turėjome nederinti? Mes rėmėmės Vertinimo tarybos aktu, pagal kurį ten yra nesusiformavusi arba pakitusi urbanistinė struktūra. Laiko atgal pasukti nebegali. To pastato buvo saugomos gal tik dvi sienos.
Dėl Naujosios Uosto g. 5 mano, kaip skyriaus vedėjos ir paveldosaugininkės nuomonė, kardinaliai priešinga. Tą pastatą aš matau kaip paskutinį senamiesčio ir naujamiesčio urbanistinės struktūros formatą. Jeigu jo neliks, neliks ir struktūros. Pasisakau už jo išlaikymą, nes jis susijęs ir su laivybos istorija, jame buvo įsikūrusi pirmoji uosto valdyba“, - sakė KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė.
Paklausta, kodėl locmanų pastatą vertino Vilniaus ekspertų taryba, A. Puzonienė atsakė: „Vilnius vertino todėl, kad jis yra valstybės saugomoje vietovėje, turinčioje vertingųjų savybių, t. y. Klaipėdos miesto senamiestyje, vadinamame naujamiesčiu.“
„Mano galva du lygiaverčiai pastatai Vertinimo tarybos buvo vertinami skirtingai. Manau, taikomi dvigubi standartai. Miesto paveldosaugininkams surištos rankos. „Klasco“ bendravo tiesiogiai su Vilniumi. Situacija įdomi, atvejis rezonansinis“, - sakė Klaipėdos miesto Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
„Bandoma pasinaudoti tam tikra įstatymo spraga, štai ir viskas. Kompanija iš kailio neriasi, kad būtų panaikintas vertybių turinčios saugomos teritorijos statusas“, - savo nuomonę dėl locmanų namo griovimo išsakė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dalius Elertas.
„Kaip paveldosaugininkas, bet ne KPD atstovas, manau, kad locmanų namas turi vertingų savybių. Norėčiau, kad jis būtų išsaugotas“, - sakė Laisvūnas Kavaliauskas, KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas.
„Už jo tinkamą eksploatavimą ir jo nugriovimą atsakingas pastato savininkas. Jis turi parengti griovimo projektą ir jį suderinti su visomis institucijomis. Uosto direkcija šiuo atveju tik leidžia rengti griovimo projektą“, - teigė l. e. p. Uosto direkcijos generalinis direktorius Vidmantas Paukštė.
„Klasco“ komentaras
Kultūros paveldo vertinimo taryba vadinamąjį locmanų namą yra išbraukusi iš vertingųjų savybių požymių turinčių objektų sąrašo. Bendrosioms uosto reikmėms 1927 m. statytas pastatas uoste apsuptas geležinkelių, yra sandėlių ir intensyvios krovos zonoje, viešai neprieinamas ir apleistas. „Klasco“ yra atlikusi šio pastato architektūrinius matavimus ir užfiksavusi fasado detales, surinkusi dokumentinę medžiagą, kurią planuoja pateikti visuomenei ir padėti išsaugoti istorinę miesto atmintį.
Šiuo metu poreikio griauti šį pastatą nėra, tačiau bendrovė turi būti tam pasirengusi, jeigu prireiks atlaisvinti daugiau vietos prie naujai pastatytų ir išgilintų uosto 10-11 krantinių. Dėl to buvo paprašytas ir gautas leidimas šį apleistą administracinį pastatą reikalui esant nugriauti. Savo veikloje „Klasco“ vadovaujasi LR galiojančiais teisės aktais ir sprendimus derina su atsakingomis valstybės institucijomis.