Iki šiol nebuvo tai reglamentuojančio tvarkos aprašo, tad ne sykį buvo kilęs gyventojų pasipiktinimas - kodėl pirmenybė teikiama vienoms gatvėms, nors esą yra ir kur kas prastesnės būklės keliukų.
Pastaruosius keletą metų Lietuvos automobilių kelių direkcija kasmet skiria tikslinį finansavimą tam tikroms gatvių grupėms, pavyzdžiui, sodų gatvės, žvyrkeliai.
Tokio dokumento rengimą lėmė poreikis turėti aiškią ir skaidrią gatvių remonto prioritetų nustatymo tvarką. Mat iki šiol būdavo grėsmė priimti neobjektyvius sprendimus ar finansavimą skirti toms gatvėms, kurių gyventojai labiausiai skundžiasi, bet ne tai gatvei, kuri turi didžiausią poreikį.
Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė nurodė, kad į kriterijus įtraukti įvairūs fiziniai parametrai. Buvo gautas Tarybos nario Sauliaus Budino siūlymas išbraukti vieną kriterijų – kelio dangos būklės vertinimą. Esą tai - perteklinis kriterijus, nes būklė būtų vertinama kartą per metus, o ji per metus gali pasikeisti kelis kartus.
„Kokiu metų laiku bus vertinama, ar ji bus greideriuota, ar ne? Tokie kriterijai taikomi daugiau keliams, vieškeliams, o čia kalbame apie 500 metrų atkarpas, daugiausia - iki kilometro“, - argumentavo S. Budinas.
Taryba pritarė siūlymui išbraukti būklės vertinimo aspektą.
Nuo šiol bus balais vertinama gatvės kategorija, ar ji įsijungia į aukštesnės kategorijos kelią, kiek metų praėję nuo gatvės tiesimo, ar parengtas techninis / techninis darbo projektas, koks jo tęstinumas, kokios įrengtos inžinerinės komunikacijos ir t. t.
Taip pat bus atsižvelgiama į tai, ar gatve važiuoja viešasis transportas, ar prie jos yra gyventojams svarbių objektų, pavyzdžiui, mokyklų, kultūros, sporto objektų, didelių prekybos centrų, gydymo įstaigų.
Ketinama atsižvelgti į į tai, ar prie gatvės remonto prisidės ir patys gyventojai. Prisiminta istorija, kai „Kuršių“ bendrijoje gyvenę žmonės investavo į techninio projekto parengimą, tačiau neturėjo lėšų patys įgyvendinti projektą, todėl perdavė jį Savivaldybei.
Planuojant žvyrkelių remonto darbus gatvių sąrašas bus sudaromas nuo daugiausiai balų surinkusių gatvių iki mažiausiai. Jeigu gatvės surinks vienodai balų, lemiamas rodiklis bus prie gatvės esančių sklypų užstatymo procentai.
Balandžio mėnesį skaičiuota, kad Klaipėdoje iš viso dar yra apie 100 kilometrų žvyruotų gatvių, o lėšų skiriama per mažai, todėl tenka sukti galvą, kurią gatvę asfaltuoti.
„Noriu pabrėžti, kad šios gatvės kol kas nėra inventorizuotos ir nėra Savivaldybės turtas“, - Tarybos posėdžio metu pridūrė V. Lendraitienė.