Rugsėjo pradžioje Kultūros paveldo departamento (KPD) pirmoji vertinimo taryba nusprendė šį pastatą įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Priminsime, kad pernai vertinimo taryba prie KPD pripažino, kad locmanų namas nėra saugomas ir gali būti nugriautas. KPD Klaipėdos skyrius šiuo atveju buvo niekuo dėtas, tačiau kai „Klasco“ paprašė leidimo griauti locmanų namą, jis pritarė, nes taip buvo nusprendęs Kultūros paveldo centras.
Rasti trys vertybių aspektai
KPD Klaipėdos skyriaus valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, paklaustas, kodėl Vertinimo taryba apsigalvojo, sakė, kad šiuo klausimu buvo labai aktyvūs visuomenininkai, kurie pateikė daugybę skundų ir naujų argumentų.
„Aktyviai pasisakė istorikas Dainius Elertas. Pasirodo, locmanų pastatas stovi ant kalvos, kuri yra nepaprasta. Tai vienas iš šešių redutų (fortifikacinis įrenginys), kurie buvo pastatyti karo su Napoleonu metu. Jis turėjo apsaugoti miestą iš šiaurės rytų pusės. Taigi viena vertybė yra jau pati kalva. Ir pats pastatas turi vertingųjų savybių - iš akmenų mūrytas cokolis, rūsio perdangos. Vertinga ir jo architektūrinė išraiška. Ir trečias yra istorinis momentas - tai buvęs locmanų pastatas“, - sakė jis.
Kokia šio pastato ateitis, kol kas sunku pasakyti. Žinia, jis yra aktyvios krovos zonoje. Kaip „Klasco“ jį įveiklins, nežinia. „Tokį tarybos sprendimą vertinu teigiamai. Duok Dieve, kad „Klasco“ administracija irgi geranoriškai jį vertintų ir rastų būdą, kaip tą pastatą išsaugoti. Pasaulio analogai rodo, kad paprastai, kai vyksta uostų plėtra, gamybinėje teritorijoje esantys tokie pastatai daugeliu atvejų buvo nugriauti. Visur yra tam tikra priešprieša tarp miesto ir uosto įmonių. Neretai tai priklauso tik nuo geranoriško susitarimo. Kitas dalykas, jeigu tokios teritorijos atitenka miestui, pavyzdžiui, buvusi „Laivitės“ teritorija, miestas išnaudoja istorinius pastatus, įveiklina juos pagal miesto ir bendruomenės poreikius“, - sakė L. Kavaliauskas.
„Klasco“ sutiko pastatą išsaugoti
Vidmantas BEZARAS, Kultūros paveldo departamento direktorius:
Šią savaitę sprendimas bus galutinai įgyvendintas - locmanų namas „įdėtas“ į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Kodėl anksčiau šis pastatas nebuvo įtrauktas į registrą, negaliu pasakyti. Buvo kalbama apie teisinės apsaugos statuso jam suteikimą ir didelius ekonominius uosto interesus. Pateikta papildoma istorikų medžiaga atskleidė daugiau to pastato vertingųjų savybių, tarp jų ir istorinę reikšmę.
Buvo visko, mitingų, bet trūko dalykiško pokalbio su „Klasco“ valdybos nariais ar direktoriumi. Šią vasarą du kartus buvau susitikęs Klaipėdoje su jais ir nudžiugau, kad „Klasco“ vadovybė nerodo jokio pasipriešinimo. Man ji padarė socialiai atsakingos įmonės įspūdį. Bendrovės valdyba pamatė, kad tas pastatas visuomenei ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istorijai yra svarbus, ir sutiko jį išlaikyti. Tai įvyko gerokai anksčiau, nei darbo ėmėsi Kultūros paveldo centras ir Vertinimo taryba.
Iš tikrųjų tame pastate nėra tiek jau daug vertingųjų savybių. Vidų galima pertvarkyti, o fasadus išlaikyti nėra taip sunku. Vertinimo taryba prieš tai turėjo labai daug abejonių, ar locmanų namą skelbti saugomu, todėl, kad prie jo prieiti negalima, nes vyksta krova, šalia yra geležinkelio bėgiai. Bet galima skirti tam tikrą laiką, kad būtų galima pagerbti Lietuvos laivininkystės pirmaeivius. Labai tikiuosi, kad ateityje nesulauksime priekaištų, kad neleidžiama prieiti prie kultūros paveldo. Jis yra uždaroje teritorijoje, o geležinkelio bėgių, krovos, infrastruktūros, į kurią investuoti milijonai, nepanaikinsi.
Kultūros paveldo departamentas dėkoja „Klasco“ valdybai ir vadovybei už tai, kad suprato poreikį, o visuomenei - kad išryškino tokį poreikį.
„Locmanų namo tikrai negriausime“
Vytautas ŠTUMBERGAS, „Klasco“ generalinis direktorius:
Jau rugsėjo 9 d. mes parašėme oficialų raštą ir nusiuntėme Kultūros paveldo departamento direktoriui Vidmantui Bezarui, kad negriausime locmanų namo, tik flygelius, kurie nėra saugomi, nes buvo vėliau pristatyti, kad naikiname statybos leidimą jį griauti. Tik paprašėme palikti pietinį ir šiaurinį akligatvius, kurie yra prie locmanų namo. Tik juos mes naikintume, jeigu būtų toks poreikis, tačiau šiandien ir to mums nereikia. Apie tai informavau ir Klaipėdos merą.
Tame name dabar yra biuras, gamybininkų administracinis pastatas. Jie jame ir pasiliks. Atvirai sakant, jeigu reikėtų griauti locmanų pastatą, neturėčiau kur susodinti gamybininkų, kurių yra daug.