Vitės gyventojų vardu kalbėjęs Tomas Meškinis sakė, kad nors įmonės teigia, jog viršijimų nėra, gyventojai jaučia aštrius kvapus ir nuolat mato dulkes ant namų palangių, automobilių.
Pirmadienį vykusiame Klaipėdos savivaldybės vadovų, aplinkosaugininkų ir uosto bendrovių atstovų pasitarime Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Gutauskienė teigė, kad skambučiais ir elektroniniais laiškais sulaukus Vitės gyventojų skundų dėl taršos balandžio ir gegužės mėnesiais buvo užsakyti aplinkos oro tyrimai.
Juos atlikusi „Darnaus vystymosi instituto“ tyrimų laboratorija nustatė, kad lakiųjų organinių junginių koncentracija viršijo ribinę vertę.
„Benzeno ribinė vertė yra 5 mikrogramai kubiniame metre. Balandžio 30 dieną buvo 8 vietoje 5, tą pačią dieną popiet - jau 5. Trečias tyrimas buvo gegužės 5 dieną - 12, tai daugiau kaip du kartus viršyta. Etilbenzeno rodikliai balandžio 30 dieną buvo 32 ir 73 vietoje 20 (mikrogramų kub. metre - VE), gegužės 3 dieną - 30 (mikrogramų kub. metre - VE)“, - skaičius vardijo V. Gutauskienė.
Tiek Klaipėdos krovinių terminalo, tiek „Klaipėdos naftos“ atstovai teigė, kad jų turimi aplinkos kokybės matavimo įrenginiai viršijimų neužfiksavo.
„Klaipėdos naftos“ aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė teigė, kad lyginami skirtingi skaičiai - metinė ribinė vertė su dvi valandas imtų mėginių tyrimų rezultatais. Pasak jos, norint gauti objektyvius rezultatus reikėjo benzeno ėminį imti 14 proc. metinio laiko, o etilbenzeno - pusę valandos. J. Lengvytės teigimu, palyginus atitinkamus skaičius, matoma, kad lakiųjų organinių junginių koncentracija šiemet yra mažesnė nei 2 mikrogramai kubiniame metre.
„Iš pirmų rezultatų atrodo, kad mėginiai buvo paimti netinkamai“, - nuomonę išsakė bendrovės aplinkos saugos vadovė.
Uosto direkcijos kapitonas-konsultantas Evaldas Zacharevičius teigė, kad direkcija krovos procesų nekontroliuoja. Pasak jo, balandį ir gegužę jokių viršijimų nefiksavo ir 10 lakiųjų organinių junginių koncentraciją matuojančių daviklių, įrengtų prie „Klaipėdos naftos“ ir krovinių terminalo.
Tikrina įvairiai
V. Gutauskienė nurodė, kad kartojasi skundai dėl dulkių, sklindančių iš krovinių bendrovės „Klasco“ teritorijos.
Pasak specialistės, yra paruoštas kreipimasis Aplinkos ministerijai ir aplinkosaugininkams dėl bendrovės veiklos sustabdymo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, kad dulkių sklidimo iš krovos vietos neturi būti.
„Tyrimų čia galima šimtus daryti, bet jeigu taršos šaltinyje krūvos bus supiltos aukštai ir krova vyks neuždarose patalpose, tai ta problema bus ir toliau. Reikia imtis kardinalių veiksmų įmonei, kad arba krovos nebūtų visai, arba būtų vykdoma uždaru būdu, tai yra, kad tos dulkės nesklistų toliau nei tvora“, - kategoriškas buvo R. Grigaliūnas.
Jis teigė, kad departamentas vėl kreipsis į gyventojus, kurie sutiks įsileisti specialistus į butus atlikti matavimus. Tačiau tai nėra taip paprasta, nes turi būti tinkamos oro sąlygos, turi vykti krova, matuojama visą parą kas 4 valandas.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Egidijus Kvasauskas sakė, kad kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, jog būtų paimti mėginiai. Vėliau su Klaipėdos universiteto mokslininkais planuojama atlikti nusėdančių dalelių tyrimus, aiškinantis jų sudėtį, kilmę, panašumą su „Klasco“ kraunamais kroviniais.
Pasak E. Kvasausko, naudojamos įvairios priemonės - „Klasco“ tikrina skirtingi specialistai, atvykstantys iš kitų miestų, veikla stebima plaukiant laivu nuo marių pusės, pakėlus dronus ir t. t.
„Kas yra taršos leidime numatyta, tos priemonės naudojamos. „Klasco“ įsigijo du naujus transporterius, kurie sumažina taršą, vandens patrankos nuolat naudojamos, keliai laistomi. Belieka tik sugriežtinti teisės aktus, kad už įmonės teritorijos krova neturėtų patekti. <...> Mūsų rankos surištos, negalime kitų priemonių imtis pagal šiandien galiojantį taršos leidimą“, - kalbėjo aplinkosaugininkas.
Jis priminė, kad „Klasco“ buvo įsipareigojusi krovą perkelti į naujas krantines, esančias tolėliau, bet Aplinkos apsaugos agentūra pareikalavo atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir bendrovė tą sprendimą apskundė.
Nori konkrečių sprendimų
Uosto direkcijos laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė stebėjosi, kad visi kalba apie taršą, bet konkrečiai kažkokie pažeidimai neįvardijami.
Dėl to direkcija kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad jį aiškiai įvardytų, ar yra pažeidžiamos „Klasco“ išduoto leidimo taršos sąlygos, tada ir bus aišku, ar daromas pažeidimas.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad miestas nori matyti aiškius sprendimus, konkretų priemonių taršai suvaldyti planą.
Tuo metu Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys teigė, kad Savivaldybė reikalaus, jog nebebūtų vykdoma atvira krovinių krova.
Krovą stabdė 12 kartų
„Klasco“ saugos darbe skyriaus viršininkas Edmundas Norvaiša teigė, kad tomis dienomis, kai buvo gauti gyventojų skundai, krova nevyko, buvo priimami kroviniai iš vagonų, bendrovės turimos matavimo stotelės viršijimų nefiksavo.
Bendrovės gamybos direktorius Marius Januškevičius patikino, kad pamainos vadovai visą parą stebi matavimo stotelių duomenis, seka situaciją per vaizdo kameras ir jei padidėja tarša ar kyla didesnis vėjas, krova stabdoma. Pasak jo, šį mėnesį krova dėl įvairių priežasčių buvo sustabdyta 12 kartų.
„Klasco“ atstovai nurodė, kad kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais ruošiama nauja įvairių priemonių programa, kuri vėliau bus pristatyta visuomenei.