Seniausiame Panevėžyje Skaistakalnio parke jau triūsia statybininkai. Numatyta sutvarkyti ne tik patį parką, bet ir buvusio karinio dalinio aviacijos dirbtuvių teritoriją. Tik bėda, kad ją nuo parko skiria sovietmetį menanti apšiurusi gelžbetoninė tvora. Dar prieš metus tarp Panevėžio savivaldybės ir tvoros savininko vykusios derybos dėl jos išpirkimo atsimušė į tą pačią sieną. Mat ant valstybinės žemės stovinčio monstro savininkas panevėžietis Saulius Bironas už tokį savo turtą užsiprašė ne taip ir kukliai – 250 tūkst. eurų. Nepriklausomi turto ekspertai šį statinį įvertino gerokai mažesne suma. Tąkart nutrūkusias derybas dabar Savivaldybė nusprendė atnaujinti, pasiūlydama naują jauką – tvoros savininką atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, kuris per metus sudaro per 10 tūkst. eurų.
Pagonybės laikus menančiame Skaistakalnio parke numatyta sutvarkyti 29,7 ha infrastruktūrą: nuo želdynų iki naujų pėsčiųjų bei dviračių takų, sporto, žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelių bei mažosios architektūros. Investicijos gautos ir dar vienai su parku besiribojančiai teritorijai – Meistrų gatvei, tai yra buvusio karinio dalinio teritorijai sutvarkyti. Už tvoros stūkso privatūs pastatai, tačiau ten pat yra ir Savivaldybei priklausantys žalieji plotai – keturi sklypai. Savivaldybė numačiusi šią maždaug 2 ha teritoriją išvalyti, apsodinti naujais želdiniais, įrengti takus, mažosios architektūros elementų bei apšvietimą. Numatytos vietos nedidelei oranžerijai, naujai menininkų darbų eksponavimo erdvei po atviru dangumi.
Visgi kol Skaistakalnį juos privati gelžbetoninė tvora, tol šios vizijos bus tik popierinės.
Kaip per Tarybos posėdį teigė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, ši tvora yra kaip šaukštas deguto, gadinantis visą vaizdą.
Savininkas nepasikuklino
Jau praėjusiais metais Savivaldybė bandė sovietmečiu statytą tvorą perpirkti iš vienintelio jos savininko. Anot administracijos direktoriaus Tomo Juknos, tąkart buvo nesutarta dėl pirkinio kainos.
„Prieš metus vykusiose derybose taip ir nebuvo rasta kompromiso, mat savininkas užsiprašė 250 tūkstančių eurų, nors nepriklausomi ekspertai tvorą įvertino gerokai mažesne suma. Derybos buvo nutrauktos – Savivaldybė negalėjo mokėti tokios sumos“, – aiškino T. Jukna.
Savivaldybė vėl bando atnaujinti derybas, tvoros savininkui pasiūlydama kompromisą – atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio, kuris per metus siekia kiek per 10 tūkst. eurų. Pasak administracijos direktoriaus, tokia taktika jau pasiteisino perperkant „Ekrano“ paplūdimį. Savivaldybės vadovai tikina, kad buvusį karinį dalinį juosiančios tvoros savininkas nuo žemės mokesčių būtų atleistas tik tuomet, kai būtų sutarta dėl tvoros pirkimo.
„Tai priemonė, kuri pagelbėtų sklandžioms deryboms. Labai svarbu, kad sandoris įvyktų, kai projektai dar nebus baigti, nes vėliau teks ieškoti papildomų lėšų sutvarkyti teritorijai aplink tvorą, ją nugriovus“, – aiškino T. Jukna.
Privati tvora Savivaldybei reikalinga tam, kad galėtų ją nugriauti ir šitaip dar padidinti Skaistakalnio parko teritoriją.
Nepajudinamas paveldas
Nors siūlymas atleisti nuo žemės nuomos mokesčio Tarybos narių balsų dauguma buvo patvirtintas, opozicijai jis nepasirodė pats tinkamiausias. Iš jos atstovų pasigirdo svarstymų imtis atvirkštinio proceso – žemės nuomos kainą pakelti tiek, kad tvoros savininkui neapsimokėtų tokio monstro laikyti ir pats ją nugriautų. Taip pat buvo priminta šešerių metų istorija, kai šis tvoros klausimas jau buvo sprendžiamas. Pasak Tarybos nario Manto Leliuko, tąkart tvorą buvo įsipareigoję nugriauti patys savininkai, jeigu Savivaldybė sutvarkytų teritoriją, kurioje įsikūrę nemažai verslų, tarp jų ir paties M. Leliuko.
„Atgaivinsiu atmintį – prieš dvi kadencijas buvo diskusija, kad verslininkai, veikiantys toje teritorijoje, buvo įsipareigoję tvorą panaikinti savo lėšomis, jeigu teritorija būtų sutvarkyta, bet „Urban“ programos buvo atsisakyta. Tad valdantieji patys užlipo ant savo grėblio“, – replikavo M. Leliukas.
Meras R. M. Račkauskas atkirto, jog Tarybos narys sako netiesą – siūlymo už savo lėšas išspręsti tvoros klausimą verslininkai niekada nėra pateikę.
O pats tvoros savininkas S. Bironas nėra nusiteikęs su žurnalistais kalbėti apie jo paties šimtais tūkstančių įvertintą tvorą. Atsiliepęs telefonu ir pažadėjęs į klausimus atsakyti po valandos, vėliau į skambučius nebeatsiliepė.
Proveržis dar šiemet
Skaistakalnio parkas dabar virtęs viena didele statybų aikštele. Netrukus darbai prasidės ir už betoninės apšiurusios tvoros. Projektą „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ kuruojantis Panevėžio savivaldybės investicijų projektų koordinatorius Remigijus Kėvelaitis teigė, kad jeigu nebus nenumatytų kliūčių, ši teritorija bus atnaujinta dar iki metų pabaigos.
„Turėtume pradėti ją tvarkyti labai greitai – projektą jau turime, ekspertizę taip pat. Beliko nupirkti tik rangos darbus. Tikimės, kad iki metų galo būsime baigę įgyvendinti šį projektą“, – sakė R. Kėvelaitis.
Iki metų pabaigos tikimasi baigti sutvarkyti ir visą Skaistakalnio parką bei jo prieigas. Iš viso šiam projektui numatyta per 3 mln. eurų. Dar apie 150 tūkst. atsieis sutvarkyti buvusią karinę bazę.
O kitąmet suplanuota rekonstruoti poeto, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą. Tam Kultūros ministerija Panevėžiui skyrė 246 tūkst. eurų. Laiko ir vandalų nuniokotas raudonų plytų mūras bus sutvarkytas išlaikant jo autentiškumą. Pagal parengtą techninį projektą prie senojo raudonų plytų pastato ateityje turėtų iškilti ir maždaug 500 kv. m stiklinis priestatas su apželdintu stogu.