Išgarsino ne vien kepiniai
Praėjusią savaitę jis pripažino, kad bendrovės buvusi direktorė Rasa Duobienė ir vienas iš akcininkų, panevėžietis bankroto administratorius Jurijus Grafmanas, kėsinosi įvykdyti „Panevėžio eglės“ nusikalstamą bankrotą. Teisėsauga konstatavo, kad nusikaltimo jiems įgyvendinti nepavyko ir skanėstų kepėja nepasiųsta į pražūtį tik dėl to, kad bankroto iniciatorių veikla susidomėjo pareigūnai.
Vis dėlto šioje dar nuo 2017-ųjų trunkančioje istorijoje taškas toli gražu nėra padėtas. Laisvės atėmimu atidedant bausmės vykdymą nuteistas J. Grafmanas rengia skundą ne tik aukštesnės instancijos teismui. Panevėžio apylinkės teismo sukčiumi pripažintas verslininkas planuoja kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre dėl šiurkščiai pažeistos jo teisės į nešališką teismą. Mat bylą išnagrinėjusi kaltinamąjį nuosprendį paskelbusi teisėja pati yra susijusi su J. Grafmanu – yra kitos jo įmonės kreditorė.
Nuteistieji laisvės neprarado
„Panevėžio eglei“ dar 2017-ųjų kovą iškeltos bankroto bylos peripetijas išnagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad įmonės akcininkas J. Grafmanas ir jam talkinusi direktorė R. Duobienė sukčiaudami siekė bendrovei nusikalstamo bankroto. J. Grafmanas nuteistas 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, jo bendrininke pripažintai R. Duobienei skirtas 1,5 metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant pusantrų metų. Abu nuteistieji į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turės sumokėti atitinkamai 2 tūkst. eurų ir 1,5 tūkst. eurų įmokas.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuroro Aido Amparavičiaus teigimu, šis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant trims teisėsaugos institucijoms – prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai.
Inicijavo bankrotą
2016-ųjų pabaigoje „Panevėžio eglėje“ keitėsi ir akcininkai, ir direktorė. Ja gruodį tapo šioje įmonėje iki tol nedirbusi Rasa Duobienė.
Po šių pokyčių bendrovėje pasijautė atšiaurūs vėjai. Jau 2017-ųjų vasarį „Panevėžio eglės“ kreditorius pasiekė laiškai, kuriuose skelbiama apie planus pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka.
„Įmonė pastaruoju metu susiduria su finansiniais sunkumais, vykdyti pelningą veiklą nepakanka nei finansinių, nei kitokių galimybių. Todėl negalima atsiskaityti su esamais įmonės kreditoriais ir nebėra tolesnės įmonės veiklos perspektyvos“, – savo laiškuose kreditoriams tada aiškino naujoji direktorė.
Taip pat laiškuose buvo pateikta informacija, kad įmonė atitinka visus reikalavimus pradėti bankroto procesą be teismo ir prašo kreditorių tam pritarti.
O jau kovo mėnesį R. Duobienės prašymu Panevėžio apygardos teisme „Panevėžio eglei“ iškelta bankroto byla.
Laidavo už šimtatūkstantinę skolą
Ilgus metus panevėžiečius kepiniais lepinusios ir gana stabiliai veikusios konditerijos bendrovės „Panevėžio eglė“ bankrotas krito į akis ne tik žiniasklaidai, bet ir teisėsaugos pareigūnams.
Pasak prokuroro A. Amparavičiaus, šios bendrovės paskelbimo bankrutuojančia aplinkybėmis pareigūnai susidomėjo atlikdami kitą ikiteisminį tyrimą. Jiems kilo įtarimų, kad gali būti neteisėtai bandoma sukelti bankrotą ir šitaip siekiama pasisavinti didelės vertės turtą – „Panevėžio eglei“ priklausantį pastatą pačiame miesto centre, Savanorių aikštėje.
Tokių įtarimų sukėlė pareigūnams pasirodžiusi keista hipotekos sutartis. Bylos duomenimis, J. Grafmanas, turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios bendrovės akcijų, nurodė ką tik „Panevėžio eglės“ direktore tapusiai R. Duobienei pasirašyti hipotekos sutartį su dviem įmonėmis.
Pagal šią sutartį „Panevėžio eglė“ tapo laiduotoja dėl paties J. Grafmano atstovaujamos bankrutuojančios bendrovės „AMK Logistika“ 480 tūkst. eurų skolos įmonei „Olfema“. Jei „AMK Logistika“ nepajėgtų skolos grąžinti, už ją atsakomybę būtų turėjusi prisiimti konditerijos kepėja. Pagal šią sutartį kaip garantas įkeistos „Panevėžio eglei“ priklausančios gamybos-prekybos patalpos pačiame miesto centre.
Atlikdami tyrimą pareigūnai išsiaiškino, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį ir sudarė hipotekos sutartį.
Jau po mėnesio „Olfemos“ direktorė kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš konditerijos bendrovės, o pastarosios direktorė R. Duobienė tuomet ir nuskubėjo į Panevėžio apygardos teismą su prašymu iškelti „Panevėžio eglei“ bankroto bylą.
Pareigūnai įžvelgė klastą
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai tvirtina turintys duomenų, jog šoji hipotekos sutartis buvo pasirašyta suvokiant, kad bankrutuojanti „AMK Logistika“ niekaip neišgalės sumokėti „Olfėjai“ šimtatūkstantinės skolos, taigi pastarajai įmonei atiteks „Panevėžio eglės“ turtas.
O FNTT specialistai, ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėję „Panevėžio eglės“ dokumentus, padarė išvadas, jog dar 2016 m. gruodį bendrovės įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, tačiau jau 2017 m. balandžio 10-ąją skolos sudarė 84,7 proc. Teismas pasisakė, kad „Panevėžio eglės“ įsipareigojimas laiduoti už bankrutuojančią svetimą įmonė ir lėmė tai, kad pati tapo nemoki ir atsirado pagrindas iškelti bankroto bylą.
Pasak prokuroro A. Amparavičiaus, nusikalstamas konditerijos bendrovės bankrotas buvo suplanuotas siekiant pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias „Panevėžio eglei“.
Pasak prokuroro, jei nebūtų įsikišusi teisėsauga, „Olfema“ kreditorių eilėje būtų atsidūrusi pirmoji ir jai tiesiog už ačiū būtų perėjusios patalpos Savanorių aikštėje. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nors J. Grafmanas su „Olfema“ nėra susijęs tiesiogiai, tačiau realiai pats ją valdo. Visgi patys kaltinamieji teisme tokias sąsajas neigė.
Klausėsi telefoninių pokalbių
Teismas konstatavo, kad iš surinktų įrodymų visumos, o ypač iš „Panevėžio eglės“ naujosios direktorės ir J. Grafmano pokalbių telefonu, matyti, kad pastarasis veikė ne tik kaip vykdytojas, bet atliko ir organizatoriaus vaidmenį, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs.
„Būtent bendrininkų pokalbiai telefonu yra informatyviausi įrodymai, kurie patvirtina, kad J. Grafmanas veikė kaip organizatorius, į kurį R. Duobienė kreipdavosi pasitarti, kaip elgtis, jį informuodavo apie atliktus veiksmus, iškilusias kliūtis ir neaiškumus, su juo derindavo savo veiksmus (...). Palyginus kaltinamųjų bendravimo telefonu turinį su kitais įrodymais akivaizdu, kad R. Duobienės įdarbinimas UAB „Panevėžio eglė“ nebuvo atsitiktinis“, – teigiama teismo nutartyje.
Bylos duomenimis, R. Duobienės iniciatyva buvo nutraukta ir sutartis su ilgalaike produkcijos pirkėja „Maxima LT“. Jau kitą dieną po to, kai pradėjo vadovauti įmonei, naujoji direktorė pranešė prekybos gigantei apie sutarties nutraukimą, nors po to šioji siūlėsi padidinti „Panevėžio eglės“ gaminamos produkcijos supirkimo įkainius. Teisme liudijęs buvęs įmonės akcininkas teigė, kad „Maxima LT“ pirko apie 40 procentų „Panevėžio eglės“ produkcijos ir nors tik po mėnesio sumokėdavo už gaminius, tačiau atsiskaitydavo tvarkingai ir šis sandoris, anot jo, buvo pelningas.
Prokuratūra įtarimus buvo pareiškusi ir pačiai „Olfemai“ bei jos direktorei, tačiau Panevėžio apylinkės teismas jų kaltės neįžvelgė ir išteisino.
Atsiskaitė iki euro
Prokuratūra tvirtina, jog perimti „Panevėžio eglės“ turto bendrininkams nepavyko, nes buvo pradėtas tyrimas. Visgi teismo nutartyje teigiama, kad „AMK Logistika“ savo kreditorei „Olfemai“ perleido kitos įmonės akcijų paketą, kurio vertė 480 tūkst. eurų. Po šio sandorio įmonės liko viena su kita atsiskaičiusios, o tai reiškia, kad ir nuo kepėjų nukrito įsipareigojimų pančiai.
Galop pernai nutraukta ir pačios „Panevėžio eglės“ bankroto byla, nes jo proceso metu buvo atsiskaityta su visais kitais 72 kreditoriais – darbuotojais, „Sodra“, VMI. Įmonė iki šiol tęsia veiklą.
Registrų centro duomenimis, praėjusių metų lapkritį vykusiame neeiliniame „Panevėžio eglės“ akcininkų susirinkime naujuoju jos vadovu, nesant kitų pasiūlymų, vienbalsiai paskirtas J. Grafmanas. Šiuo metu jam priklauso ir 71,63 proc. šios bendrovės akcijų.
Sėkmingas bankrotas
J. Grafmanas viso bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė. Jam nepalankų Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį nuteistasis rengiasi skųsti aukštesnės instancijos teismui.
„Nenormalu kaltinti nusikalstamu bankrotu, kai to bankroto nėra, o įmonė toliau veikia. Čia tas pats, kaip apkaltinti nužudymu, nors tas nužudytasis gyvas. „Panevėžio eglei“ buvo iškelta bankroto byla ir ji buvo itin sėkminga. Reikia suprasti, kad bankrotas nebūtinai turi atnešti problemų. Jis gali kaip tik jas išspręsti. Ir šiuo atveju bankrotas išsprendė visas „Panevėžio eglės“ problemas“, – aiškino kepėjos akcininkas ir vadovas.
Skųsis Strasbūrui
J. Grafmanas teigia pats esąs labiausiai nukentėjęs asmuo šioje byloje. Verslininkas teismą kaltina brutaliu šališkumu.
„Tokios sudėties teismas net neturėjo nagrinėti šitos bylos. Dėl to, kad teisėja Neringa Girnytė yra man priklausančios kitos bendrovės, kurios vienintelis steigėjas ir vadovas esu aš, kreditorė. Ta bendrovė asmeniškai Neringai Girnytei yra skolinga. Teisėja turėjo netgi ne teisę, o pareigą nusišalinti nuo šitos bylos nagrinėjimo, bet ji šitos savo pareigos neįvykdė“, – pabrėžė verslininkas.
Anot jo, kiti bylos dalyviai prašė šios teisėjos nusišalinti, bet ji to nepadarė. Ar pats tokį prašymą irgi buvo pateikęs, J. Grafmanas teigia neatsimenantis.
„Labai daug buvo prašymų pateikimų, aš visų neatsimenu. Bet esmė, kad ar yra toks prašymas, ar ne, teisėja, žinodama, kad yra tam tikrų šališkumo požymių, net menkiausių abejonių, privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Kodėl teisėja Neringa Girnytė šito nepadarė, nežinau. Gal dėl to, kad jauna ir dar neturi pakankamai patirties“, – kalbėjo nuteistasis.
Anot J. Grafmano, teisėja nenusišalindama nuo bylos ne tik pažeidė teisėjų etikos kodeksą, o bet ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurioje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris yra kaltinamas, turi teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.
„Mes galvojame kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl to, kad buvo šiurkščiai pažeista konvencija, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas“, – tvirtina panevėžietis.
Saitai kitoje byloje
Teismas aiškina, kad nagrinėjant bylą išties kelis kartus buvo reiškiami nušalinimai įvairiais pagrindais tiek teisėjai, tiek prokurorui.
„Nušalinimai buvo nepagrįsti, todėl netenkinti“, – „Sekundei“ komentavo Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja Irma Gritėnienė.
J. Grafmanui ir „Panevėžio eglės“ buvusiai direktorei paskelbtame nuosprendyje teigiama, jog kaltinamųjų teisė, kad jų bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, nebuvo pažeista.
„Šią bylą nagrinėjančiai teisėjai nėra žinoma, kad kokiame nors vykstančiame ikiteisminiame tyrime ji būtų buvusi pripažinta nukentėjusiąja, kaip nurodo J. Grafmanas viename iš pareiškimų dėl nušalinimo. Teisėja civilinėje byloje, kurioje ji yra atsakovė, o J. Grafmanas yra ieškovas, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nes tokia pareiga jai nustatyta įstatyme, o prašymą dėl pašalinimo iš atsakovių civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pateikė, nes jai taikomas imunitetas, tačiau jokių teisėjos priešiškumą J. Grafmanui ar su juo susijusioms įmonėms rodančių argumentų tuose dokumentuose nėra pateikta“, – aiškina teismas.