Pandemijos pradžioje, kai ir mokiniai, ir daugelis darbuotojų ėmėsi dirbti iš namų, lombardus užplūdo pigių kompiuterių ieškantys pirkėjai.
Visgi kai pandemijos įkarštyje ėmė kone snigti Vyriausybės dalijamais neuždirbtais pinigais, lombardų asortimentas gerokai sumenko. Jų savininkai svarsto, kad išmokomis apdalytiems žmonėms nebebuvo reikalo skolintis pinigų užstatant daiktus. Nuo pandemijos pradžios Panevėžyje užsidarė keli lombardai.
Aukštaitijos sostinėje veikiančių trijų lombardų savininkas Aleksejus Agafonovas teigia, kad į įprastą darbo režimą šis verslas ėmė grįžti valstybei nustojus mokėti vadinamąsias pandemines išmokas. Tada vėl pradėta užstatyti populiariausias lombardų prekes – išmaniuosius telefonus, kompiuterius, televizorius, įvairius įrankius, auksą. Jis, pasak A. Agafonovo, per pandemiją pabrango, dabar užstačiusieji gauna didesnę pinigų sumą nei anksčiau. Aukso gaminiai taip pat parduodami brangiau, tačiau jie lombarduose neužsiguli.
Perkamiausias – auksas
Faktą, kad žmonės gana greitai nuperka ne tik aukso, bet ir lombarduose užstatytus, tačiau laiku neatsiimtus sidabro dirbinius, A. Agafonovas aiškina tuo, jog, kilus infliacijai, sparčiai ryjančiai santaupas, siekiama investuoti į tai, kas visada turi vertę.
„Esame bandę kaip užstatą priimti ne tik tauriuosius metalus ar jų dirbinius, bet ir gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad gintaras Lietuvoje paklausos neturi, taigi jo dirbinių nebepriimame“, – pasakojo lombardų savininkas.
Kaip pačias nepopuliariausias prekes, kurių siūloma, tačiau jos retai bepriimamos, lombardų savininkas įvardijo fotoaparatus, senų modelių spausdintuvus bei skenerius, navigacijas.
„Dabar, kai bet ką nufotografuoti galima išmaniuoju telefonu, fotoaparatai nebeteko nei prasmės, nei vertės. Nesyk ir mums juos, kaip nebeturinčius paklausos, teko atiduoti buitinės technikos surinkėjams“, – teigė verslininkas.
Klientų sumažėjo
A. Agafonovas griežtai paneigė nuostatą, kad lombardų klientai – užribio žmonės.
„Ir ką tokie atneštų? Benamiai, priklausomybių kamuojami žmonės paprastai jau nieko nebeturi. O atnešti kokio nors vogto daikto į lombardą nėra šansų, nes suteikdami užstatus būtinai reikalaujame pateikti asmens dokumentą, aiškinamės, iš kur daiktas gautas“, – užtikrino savininkas.
Pasak jo, užstatyti daiktų į lombardus paprastai atneša tie, kam pritrūksta pinigų išgyventi iki atlyginimo ar iki pensijos. O pirkėjai – patys įvairiausi, dažnai pasiturintys, daiktų vertę išmanantys žmonės, žinantys, kad lombarde įsigis pigiau.
Statybininkų gatvėje lombardą įkūręs ir jį valdantis Vitalijus Glemža pasiguodė, kad per pandemiją bei ją sekusį karantiną sustabdžius šią veiklą, jo verslas iki šiol neatsigauna. „Labai sumažėjo užstatyti daiktus atnešančių žmonių. Gal jie bijo vaikščioti, išeiti iš namų, gal dar kas nutiko?“ – atsakymų, kodėl sumažėjo klientų, ieško V. Glemža.
Anot jo, visų lombardų prekės vienodos – tai, kas turi paklausą. Ir šis verslininkas patvirtino, kad paklausiausi išlieka išmanieji telefonai ir aukso dirbiniai. „Sakyčiau, kad lombarde sulaukiu daugiau tokių, kurie ieško norimų prekių, nei tų, kurie ateina jų užstatyti“, – šiandienos lombardo gyvavimą įvertino jo savininkas.
Nebesulaukia senjorų
S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančio lombardo savininkė, panorusi, kad jos pavardė nebūtų viešinama, pasakojo, kad per pandemiją Panevėžyje teko uždaryti net tris jos su kolegomis valdytus lombardus.
„Susidarė tokį įspūdis, kad žmonės pinigų turi, taigi turi iš ko gyventi, jiems nebereikia prisidurti lombarde užstačius vieną ar kitą daiktą“, – mano verslininkė.
Ji sako atkreipusi dėmesį, kad užstatyti daiktų į lombardus nebeateina pensininkai. „Jei pritrūktų pinigų, tikrai eitų. Esu įsitikinusi, kad daugelis pensininkų tik dejuoja, kad pragyventi sunku, bet iš tiesų nei sunku, nei ką, gaunamų pensijų užtenka“, – įsitikinusi verslininkė.
Ji teigia daugiausia sulaukianti daiktų užstatyti ateinančių, kaip pati įvardija, vidurinės klasės atstovų – dirbančių žmonių, kurie augina vaikus, ir neišgyvenančių nuo atlyginimo iki atlyginimo.