Vietiniai jau nebesuskaičiuoja, kiek kartų rinko parašus ir siuntė raštus Savivaldybei, prašydami tvarkyti jų gatvę. Šios atstovai ramina, esą tos duobės bus užpiltos. Bet kad iš tokio remonto bus naudos, jie ir patys abejoja.
Tarsi išsprogdinta
Marių gatvėje gyvenanti Paulina Semčenko mena dar prieš kokias dvi dešimtis metų čia buvus neblogą asfaltą. „Gyvenome švariai ir gražiai. Bet viskam, net ir gatvėms, reikalingas remontas. Mūsų gatvės niekas netvarkė, asfaltas ištrupėjo, išbyrėjo po juo buvusi skalda, atsivėrė duobės. Įkritus į tokią duobę, jei ir nesusilaužytum, ilgokai reikėtų kapanotis, kol išliptum“, – vargana Marių gatve baisėjosi P. Semčenko.
Anot jos, perėjęs tokia gatve taip subjauroji apavą, aptaškai drabužius, kad nuėjęs pas daktarą ar į kitą civilizuotą vietą, turi atsiprašyti už savo nevalyvumą. „O juk gyvename vienoje gražiausių Panevėžio vietų, prie „Ekrano“ marių. Ne taip seniai tvarkė marių pakrantę. Gražiausiai išasfaltavo, net šunims vedžioti skirtą vietą įrengė. O mes toliau gyvename gatvėje, kuri kaip išsprogdinta“, – kalbėjo senjorė Paulina.
