Kai prieš penkiolika metų kūrybingi naujamiestiečiai 750-ąjį gimtadienį švenčiančiai Upytės gyvenvietei sukūrė pirmąją šiaudinę skulptūrą – legendomis apipintą bajorą Čičinską, tikriausiai niekas netikėjo, kad tai taps impulsu tradiciniams plenerams gimti. Dabar šiaudinių skulptūrų parkas žinomas ne tik Panevėžio rajone, garsas apie jį sklinda po visą pasaulį.
„Penkiolika metų išlaikyti gyvą tokią idėją ir nenueiti lengviausiu šou keliu – nelengvas iššūkis, bet kai turi tikslą sukurti ką nors išskirtinio ir netradicinio, viskas įmanoma“, – sako Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos direktorė Vigyta Dumbrienė.
Pirmaisiais metais kurti šiaudinių skulptūrų skubėdavo ne tik vietos gyventojai, moksleiviai. Atvykdavo ir savo jėgas norintys išbandyti miestiečiai. O dabar darbo rankų labai trūksta – prie šiaudinių skulptūrų triūsia tik kultūros centro darbuotojai. Kruopščiai kurtos skulptūros anksčiau virsdavo ugnies misterija, dabar jomis galima džiaugtis visus metus. Kiekvieną rudenį naujamiestiečiams belieka naujam gyvenimui prikelti tai, kas jau sukurta.
Šiemet šiaudų skulptūros bus pavadintos „Nuo minus iki plius begalybės“.
„Tai labai plati tema. Labiausiai norime akcentuoti, kad būtina išsaugoti gamtą, ką ji dovanoja žmogui. Galutinį rezultatą bus galima pamatyti tik po gero mėnesio, o dabar mėgaujamės pačiu kūrybos procesu“, – kalbėjo V. Dumbrienė.
Šiaudinių ąžuolų didybė
Didžiausia idėjų sumanytoja ir jų įgyvendintoja – kultūros darbuotoja, profesionali tautodailininkė pynėja Rima Serdikevičienė šypsosi: kad atšalus orams būtų galima aplankyti pasikeitusį skulptūrų parką Naujamiestyje, apie naujus sumanymus tenka pradėti galvoti dar pavasarį. Rudenį belieka juos įgyvendinti. Tikimasi, kad jau spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje bus galima pakviesti lankytojus pasivaikščioti po šiaudinę ąžuolų giraitę.
„Šiemet sumąsčiau sukurti didelius ir galingus ąžuolus, netgi jų giraitę. Iš ankstesnių metų liko kubas – galingas ir didingas mūsų kūrinys, nesinori nuo jo pabėgti, tad apsodinsiu gražuoliais ąžuolais. Užlipus tuneliais į kubo terasą, bus galima atsidurti nuostabiame miške“, – idėją nekantrauja įgyvendinti pynėja.
Kol kas sunku pasakyti, kiek tam prireiks statybinės medžiagos – šiaudų, kasmet dovanojamų vietos ūkininkų. Tautodailininkė užsibrėžusi tikslą sukurti didžiulius storakamienius šiaudinius ąžuolus – lietuvio sąmonėje galingumo ir stiprybės simbolius. Kuo storesnis šiaudų sluoksnis, tuo skulptūros atrodys įspūdingiau.
„Šis ruduo idealus kūrybiniams darbams po atviru dangumi. Planų turime daug, bet tik nuo pačios gamtos palankumo priklausys, ar visus juos įgyvendinsime“, – mintimis pasidalijo R. Serdikevičienė.
Jos teigimu, pastaruoju metu itin daug kalbama apie gamtosaugą, ekologiją. Kad ir kiek knygų būtų apie tai būtų išleista, kiek straipsnių prirašyta, žmogaus santykis su gamta nesikeičia.
„Gamtos žmogus nemyli, ją niokoja, netausoja, beatodairiškai išnaudoja. O juk tai mūsų sveikata, gyvybės šaknys, stiprybės šaltinis. Todėl mūsų kuriami ąžuolai ir apsilankymas paslaptingoje senoje girioje turėtų priversti susimąstyti, kaip situaciją galime pakeisti“, – pasakoja pynėja.
Unikali terapija
Nors šiaudai iš pažiūros įnoringa statybinė medžiaga, į kūrybinį darbą tenka įdėti ne tik visą širdį, bet ir daug fizinės jėgos, be to, anot R. Serdikevičienės, jie ilgaamžiai. Ne veltui aukštaičiai namų stogus dengdavo tik šiaudais – tokie išlikdavo penkis dešimtmečius nesupūdami.
„Nuo laiko, saulės, vėjo bei temperatūrų svyravimų šiaudas išblunka ir susiguli, bet savo savybių nepraranda“, – aiškina R. Serdikevičienė.
Anot jos, šiaudas unikalus ir tuo, kad prisigėręs saulės energijos, vėliau ją spinduliuoja maloniu raminančiu kvapu.
„Vien pasivaikščiojimas po labirintą, kuriame paslaptingai šnara šiaudai, gali būti unikali terapija“, – į netradicinį parką Naujamiesčio pašonėje užsukti vilioja tautodailininkė.
Nors minias smalsuolių į Naujamiestį sutraukdavo ugnies misterijos, kai šiaudinės skulptūros būdavo paleidžiamos į dangų, visgi idėja tokios pramogos atsisakyti ir palikti šiaudinius kūrinius pasiteisino. Dabar į šį kraštą žmonės atvyksta iš įvairių šalies kampelių bet kuriuo metų laiku – visiems maga išvysti unikalų parką.
„Dabar turime pramogą visai šeimai. O šiemet šiaudinių skulptūrų parkas dar ir neša labai svarbią žinią, kad turime saugoti ir mylėti gamtą, ji yra mūsų namai“, – pabrėžė R. Serdikevičienė.