„Kodėl reikalingas 3D modelis – šiame objekte yra ne tik gruntai, šlaitai, kurie yra statūs, daug statinių, taip pat ir apačioje, keliai, takai. Net kai buvo tvarkoma šiaurinė dalis, vien ten buvo daug reikalų viską įvertinant, o kai reikia įvertinti atskirai dar 11 šlaitų, tampa aktualu pasidaryti ne tik dvimatį, bet ir trimatį vaizdą“, – Geologijos tarnybos seminare, skirtame aptarti geologinius tyrinėjimus, sakė modelį sukūrusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius Šarūnas Skuodis.
Jo teigimu, priėmus teisingus projektinius sprendinius, šlaitus sutvarkyti įmanoma.
„Pavyzdžiui, 17 pjūvyje pagrindinės nuošliaužos formuojasi piltiniame grunte. Tada galima pasidaryti skaičiavimus. (...) Jeigu būtų toks projektinis pasiūlymas ir sustiprintume šlaitą, koks būtų šlaito stabilumas, ar jis vis dar slinktų, ar ne. Pagal priimtą modelį, sustiprinto šlaito stabilumas yra 60 proc., tai išnaudota šlaito laikomoji galia tik 60 proc.“, – sakė Š. Skuodis.
„Vadinasi, įmanoma sutvarkyti kalną, jo šlaitus, tik reikia teisingai įvertinti skirtingas vietas ir pozicijas bei teisingai priimti projektinius sprendinius“, – sakė specialistas.
Tuo metu geologinius tyrimus atlikusios „Geobaltic“ vadovas Dainius Michelevičius sakė, kad tyrinėjimų metu iš viso buvo atlikta 15 giliųjų gręžinių – 6 iš jų buvo vertikalūs ir 9 pasvirę.
ELTA primena, kad 2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016–2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų.