„Nuo 2018 metų pabaigos vyksta ilgalaikiai Gedimino kalno aikštelės tvarkybos darbai – didžioji dalis aikštelės yra hidroizoliuota, paklotos akmens grindinio ir žolinės vejos dangos, įrengtos lietaus nuotekų, drenažo, laistymo tinklų sistemos. Šie darbai sprendžia atmosferinių kritulių surinkimo bei nuvedimo nuo aikštelės problemą, taip žymiai sumažinant nuošliaužų grėsmės tikimybę ir stabilizuojant šlaitus bei viso kalno būklę. Iki vasaros bus sutvarkyta beveik visa aikštelė“, – komentuoja Lietuvos nacionalinis muziejus (toliau: LNM).
Nors svarbiame istoriniame ir turistiniame sostinės objekte verda intensyvūs sutvarkymo darbai, pagrindiniu taku pakilti į Gedimino kalną galima bus ne anksčiau nei 2022 metų pabaigoje, kai bus užbaigti visi kalno tvarkybos darbai. Kol kas lankytojai užlipti ant kalno gali istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės, taip pat yra galimybė pakilti keltuvu.
Šios žiemos oro sąlygos kalnui yra nepalankios – šilti orai neleidžia formuotis įšalui, laikosi nuolatinė drėgmė. Nepaisant to, LNM užtikrina, kad kalno būklė yra sąlyginiai stabili ir daugiau nei du metus nėra fiksuojami žymesni judesiai ar deformacijos.
„Didžiausias dėmesys ir toliau yra skiriamas pietrytiniam šlaitui, kurio tvarkybos darbų projektas bus parengtas dar šiais metais. Jo buvusią sudėtingą būklę stabilizavo prieš metus pritaikytos laikinosios priemonės – skalda ir sutvirtinimas tinklu. Nežymūs gravitaciniai šlaitų gruntų suslūgimai yra pastebimi tik po intensyvesnio lietaus ar šlapdribos“, – pastebi LNM.
Vis dėlto, kol nėra pradėtas galutinis kalno sutvarkymo etapas, tikimybė formuotis nuošliaužai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir laikinų priemonių veiksmingumo.