Kaip praneša muziejus, rugpjūtį buvo tęsiami Kernavės, Kriveikiškio dvarvietės tyrimai.
„Vienoje iš tyrinėtų perkasų atidengtos pagrindinio dvaro pastato – Ponų namo pamatų ir krosnies liekanos. Šalia krosnies po asla užplūktame šiukšlyne rasta gausi kolekcija stiklinių, keraminių indų, kurių dalis liudija čia XVIII a. gyvenusių Ponų (ir tikriausiai svečių ) linksmybes ir prabangą.
Kiek atokiau į vakarus, arba miestelio pusės link, atidengta dar viena, greičiausiai dvarą aptarnaujančio personalo gyvenamojo arba – Palivarko pastato krosnių sąvarta su ne ką mažiau įspūdingais radiniais. Gausiausi – balti ir žali krosnių kokliai, dalis jų – herbiniai, liudijantys Anos Oginskaitės ir Motiejaus Bialozaro valdymą Kernavėje XVIII a. Kitaip sakant, kažkiek atgimęs iki šiol menkai Kernavėje pažintas XVIII amžius“, – feisbuke skelbia muziejus.
Kernavės dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. pabaigos ir galutinai sunyko XIX a. 7 dešimtmetyje.
Kernavės archeologinė vietovė – unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, 2004 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas.
Archeologinius kasinėjimus vykdė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologai ir VU istorijos fakulteto studentai. Tyrimų vadovė Dovilė Baltramiejūnaitė.
