117 straipsnių
Archeologija (gr. αρχαιολογία 'senovės mokslas', iš gr. αρχαίος 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos. Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo Platonas.
Kalbant apie Antiką, galvoje dažniausiai iškyla didinga mitologija, kuri yra didžiulis indėlis į Vakarų ir pasaulio kultūros bei sporto istoriją. Tačiau ar dažnai pagalvojame, kaip anuomet gyveno visuomenė, kuri ir kūrė tuos mitus bei kultūrą? Kokioje aplinkoje jie gyveno? Kuo maitinosi? Kaip rengės...
Antroje spalio pusėje į K. Baršausko gatvę, greta VI forto, sugužėję archeologai kauniečiams užminė klausimų: kodėl kasinėjimų teritorija plečiasi ir kas iš tiesų slepiasi „radinių“ maišuose? Vytauto Didžiojo karo muziejaus valdomos teritorijos pašonėje specialistai susirinko ne pirmą kartą, čia, ti...
Keliautojų akiratyje vis dažniau atsiduria ne taip pažintos, tačiau ne mažiau įspūdingos pasaulio vietos. Šį kartą savo atostogų įspūdžiais dalijasi kelionių žinovė Ingrida Pociutė, kuri kviečia leistis į neįprastą nuotykį po Karakalpakstaną. Šiame tekste Ingrida pasakos apie Uzbekistano autonominės...
Unikali Lietuvos istorinė sostinė nenustoja žavėti – šią vasarą Kernavė archeologams ir vėl davė vertingų radinių. Apie tai pranešė Kernavės archeologinės vietovės muziejus.
Neringai minint 2024-uoius Švyturių metus, pradėtos senojo Nidos švyturio pamatų vietos paieškos. Pirmoji archeologinių žvalgymų diena nustebino netikėtu, Kuršių nerijai nebūdingu, radiniu.
Amazonės džiunglėse archeologai aptiko prieš 12,5 tūkst. metų paliktus priešistorinių žmonių paliktus piešinius. Meno kūriniai aptikti Cerro Azul uolų masyve Kolumbijoje.
Italijos pietuose esančioje oloje jau maždaug 150 tūkst. metų aukštyn kojomis yra įstrigęs neandertaliečio skeletas, pavadintas Altamūros žmogumi. Tai yra viena įspūdingiausių kada nors aptiktų žmogaus fosilijų ir galinčių padėti išaiškinti mūsų evoliucijos paslaptis. Dabar mokslininkai bando rasti...
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai atskleidė dar daugiau Kukuliškių piliakalnio paslapčių. Jau žinoma, kaip atrodė čia stūksojusi gyvenvietė, kaip ji buvo įtvirtinta. Atliktų tyrimų rezultatai itin reikšmingi – aptikta įrodymų apie gintaro apdirbimą šioje vietoje.
Liepos 5–7 dienomis Kernavė visus svečius kviečia į laiko mašiną – šiomis dienomis istorinėje sostinėje vyks jau XXIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Apsilankę didžiausiame Lietuvos gyvosios archeologijos renginyje, nusikelsite šimtmeč...
Pietų Ispanijoje archeologai rado urną, kurioje aptiktas seniausias istorijoje skysto pavidalo vynas. Tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad šiam vynui yra maždaug 2000 metų.
Ant Graikijai priklausančios Kretos salos kalvos aptiktas įspūdingas keturių tūkstantmečių senumo istorinis paminklas – iš akmenų sukrautas žiedinės struktūros ansamblis.
Ventos regioninis parkas pranešė, kad edukacijos „Dinozaurų beieškant“ metu buvo rastas krokodiloido dantis. Jį aptiko ketvirtokė Austėja.
Nors dažnai teigiama, kad kai kurie radiniai archeologus stačiai išmuša iš vėžių, iš tikro daugelio objektų paskirtį galop pasiseka įminti.
Viru slėnio archeologinių tyrimų projekte dalyvaujantys mokslininkai paviešino keletą dronu padarytų nuotraukų, kuriose užfiksuotas maždaug 1000–1500 metų senumo geoglifas. Kaip sakė vienas iš projekto archeologų, paukščio formos akmeninis geoglifas buvo rastas 2023 m. spalio mėnesį kultivuojamos že...
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai, kasinėdami parko šiaurės vakarinėje dalyje, rado XIII–XIV a. kapus. Šio laikotarpio kapinynas buvo aptiktas dar 2008 m., tačiau, siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai ty...
Mychailivka – dešiniajame Dniepro upės krante įsikūręs Ukrainos kaimas – yra atsidūręs pavojingai arti Rusijos karo su savo vakarine kaimyne fronto linijos. Tačiau prieš 70 metų čia vyko Ukrainos archeologų kasinėjimai. Būtent šioje vietoje jie buvo aptikę vieną iš ankstyviausių žinomų Jamnos (Jamna...
Įsibėgėjus pavasariui, planuojama, Muziejų naktį duris atvers Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės, archeologės dr. Raimondos Nabažaitės iniciatyva kuriama nauja kultūrinė erdvė, kurios paskirtis – šv. Jono bažnyčios istorijos, archeologinių tyrimų bei atstatymo aktualizavimas.
Archeologai Maroke aptiko daugiau kaip 80 žmogaus pėdų įspaudų. Skaičiuojama, kad jų amžius siekia apie 100 000 metų. Manoma, kad tai seniausi žmonių palikti pėdų įspaudai Šiaurės Afrikoje.
Nors šiandien archeologai labai prieštaringai vertina Giovanni Batista Belzoni asmenybę dėl jo destruktyvių metodų, grafičių terliojimo prie atrastų kapaviečių, dėl artefaktų grobstymo, vis dėlto jis laikomas archeologijos pradininku ir šiuolaikinės egiptologijos tėvu.
Kęsdami šaltį ir vėją, Serbijos archeologai tyrinėja vietą, kurioje stūksojo III a. datuojama senovės romėnų triumfo arka – viena iš nedaugelio tokio tipo statinių visuose Balkanuose.
