Tarsi laiko mašina

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ko gero ne vienas žiūrėdamas filmą ar serialą apie viduramžius pagalvojo, kaip sektųsi gyventi tokiu istoriniu laikotarpiu. Liepos 5–7 dienomis šie pasvarstymai virs realybe: istorinėje Lietuvos sostinėje – Kernavėje – vyks unikalus festivalis, leisiantis patirti viduramžius iš arti.

Archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

Eksperimentine archeologija užsiimantys mokslininkai įvairiausių tyrimų pagalba sugebėjo ne tik išsiaiškinti, kaip viduramžiais gyveno lietuviai, bet ir atkūrė jų drabužius, maistą ir amatus. Nieko keisto, kad festivalio ašis ir yra archajinių it tradicinių amatų pristatymas.

Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“, kitų organizacijų nariai ir pavieniai amatininkai iš įvairių šalių į festivalį atsiveža geriausius, savo pačių rankomis atkurtus dirbinius, ir tris dienas festivalio svečiai galės susipažinti su senosiomis technologijomis. Tai puiki proga pamatyti ar net pačiam išbandyti senovėje gyvenusių žmonių darbus: nusilipdyti puodą, pašaudyti iš lanko, nusivyti juostą ar net išbandyti maudynes viduramžių pirtyje.

Archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

„Eksperimentinė archeologija yra neatsiejama festivalio dalis. Kaip mokslinis tyrimo metodas, eksperimentinė archeologija dažnai lieka nematoma visuomenei, tad Gyvosios archeologijos dienos yra unikali proga prisiliesti ir prie praeities, ir prie mokslo paslapčių. Šiais metais mūsų misija – įkvėpti visus lietuvius ir svečius iš kitų šalių pajausti praeities mistiką“ – sako archeologė, festivalio organizatorė Austėja Luchtanaitė.

„Delfi“ archeologę jau yra kalbinę ir anksčiau. A. Luchtanaitė „Delfi“ pasakojo apie eksperimentinę archeologiją ir kaip galėjo atrodyti gyvenimas Ankstyvaisiais viduramžiais. Pasirodo, tais laikais garbingiausiam svečiui būdavo duodama virta ožio akis. Vieno renginio metu tokia akis buvo duota ir aukščiausio rango Lietuvos valstybės vadovui. Stebint žurnalistams ir renginio lankytojams neliko nieko kito, kaip tik akį suvalgyti.

Viena iš įdomiausių detalių yra tai, kad visas veiksmas vyks Kernavėje esančiame muziejuje po atviru dangumi. Mediniame, pagal archeologinius Pajautos slėnio radinius rekonstruotame, miestelyje apsigyvens viduramžių amatininkai, kelioms dienoms paversiantys senąją Kernavę gyvais namais. Ši autentiška aplinka leis pasijusti lyg keliautumėte senovinio miesto gatvėmis.

Archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

Ypatingas dėmesys šeimoms

Festivalio metu pramogų ras ir patys mažiausi istorijos gerbėjai ir jų tėveliai, tad festivalio lankymas vaikams iki 18 metų – nemokamas. Mažųjų nuotykių ieškotojų lauks edukacinis kiemas, kuriame kiekvienas ras veiklos visai dienai. Čia bus galima žaisti senovinius žaidimus, gaminti spalvotus karoliukus, piešti ar lipdyti iš molio didžiulį Kernavės kunigaikščio pilies maketą ir daug kitų veiklų.

Archajiškus amatus demonstruos net 300 amatininkų. Lankytojai turės galimybę pamatyti net tokius amatus kaip stiklo pūtimas, kailiadirbystė, sidabrakalystė, kalvystė, medžio drožyba, tošininkystė, siūlų ir audinių dažymas ir daugelis kitų.

Archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

Istorinių karių dvikovos

Suaugusiems pramogų taip pat nepritrūks: lankytojai galės išsikepti duonos senovinėje krosnyje, išsivirti muilo iš pelenų ar pasvaidyti iečių. Norintieji sužinoti daugiau apie Kernavės praeitį, bus kviečiami į mokslininkų diskusijas ir pristatymus, filmų peržiūras „žynių pastogėje“. Galiausiai, viduramžių festivalis neįsivaizduojamas be viduramžių karių ir riterių. Festivalio metus bus galima aplankyti karių stovyklą, pasimatuoti karių šarvus, pakilnoti kalavijus ar sudalyvauti karių organizuojamose pramogose. Kiekvieną festivalio dieną žiūrovai galės išvysti ir įvairių mūšių ar dvikovų pristatymus kuriuos šiemet pristatys net 100 karių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos.

Archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“

Muzika įvairaus skonio lankytojams

Muzikos scenos šiais metais nustebins ne tik pirmą kartą archajiškas melodijas girdinčius lankytojus, bet ir jos mėgėjus. Šiais metais lankytojai galės rinktis iš dviejų scenų – miško scena, kurioje dominuos akustinis folkloras, bei didžioji scena, kurioje šiemet judėsime pagal grupės „Kamanių šilelis“ melodijas, dainuosime karo dainas kartu su vyrų kuopa „Ugniavijas“, ragausime sunkiojo folkloro kartu su ugningais grupės „Ūkanose“ atlikėjais, šoksime viduramžių ritmais kartu su grupe „Hansanova“. Didžiojoje scenoje bus galima pamatyti ir svečių iš užsienio: „Daj Ognia“ (Lenkija), „Remdih“ (Čekija). O liepos 6 d. ant pilies kalno tradiciškai su festivalio dalyviais ir visu pasauliu, aplink didįjį laužą bus giedamas Lietuvos himnas.