Į šią tradicinę atminimo šventę kasmet žmonės renkasi iš visos Lietuvos. Daugelį metų į ją visus sukviesdavo šio parko įkūrėjas kraštietis monsinjoras Alfonsas Svarinskas. O šiemet šventė sutapo su jo 5-osiomis mirties metinėmis.
Pirmiausia renginio dalyviai rinkosi Dukstynos kapinėse. Čia amžinojo poilsio atgulė mūsų krašte už laisvę kovoję Lietuvos partizanai. Prieš tris dešimtmečius jų kauleliai buvo surankioti iš miškų ir pakelių, kur pokariu slapčia buvo užkasti KGB nurodymu.
Dukstynos kapinėse šalia partizanų prieš penkerius metus atgulė ir disidentas, buvęs politinis kalinys, tremtinys ir kovotojas A. Svarinskas. Tokia buvo paskutinė monsinjoro valia.
Šeštadienį prieš vidurdienį Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke buvo pašventinti trys nauji atminimo ženklai.
Vienas jų – prie pat įėjimo į parką pastatytas koplytstulpis, skirtas popiežiaus Pranciškaus vizitui atminti.
Prie jo į susirinkusiuosius kreipęsis arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pažymėjo šio prieš metus vykusio vizito svarbą mūsų kraštui. Išskyrė Šventojo Tėvo tuokart išsakytą raginimą branginti savo šaknis. O mūsų šaknys – tai ir knygnešiai, Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai, ir savanoriai, ir savo tikėjimo nepriklausoma Lietuva niekada neišsižadėję partizanai, ir tremtiniai. Mūsų pareiga – tas šaknis branginti.
Šio iškilaus kūrinio autorius – tautodailininkas Rimantas Zinkevičius.
Parke ant kalnelio pastatytas koplytstulpis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 metų Vasario 16 d. deklaracijos signatarams. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas istorikas Arūnas Gumuliauskas prie šio koplytstulpio prisiminė 1949 metais Minaičių kaime bunkeryje pasirašytą Vasario 16-osios deklaraciją.
Koplytstulpis skirtas aštuoniems signatarams, partizanų vadams: Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909–1954), Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918–1957), Petrui Bartkui-Žadgailai (1925–1949), Leonardui Vilhelmui Grigoniui-Užpaliui (1905–1950), Aleksandrui Grybinui-Faustui (1920–1949), Vytautui Gužui-Kardui (1920–1949), Broniui Liesiui-Nakčiai (1922–1949), Juozui Šibailai-Merainiui (1905–1953).
Į susirinkusiuosius kreipėsi vieno jų – Adolfo Ramanausko-Vanago – dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ji dėkojo už atminties išsaugojimą ir pristatė savo knygą apie tėvą. Šio koplytstulpio autorius – taip pat ukmergiškis tautodailininkas Rimantas Zinkevičius.
Trečiasis pašventintas atminimo ženklas – koplytstulpis, skirtas arkivyskupui Mečislovui Reiniui.
Arkivyskupas M. Reinys, gimęs prieš 135-erius metus, save pašventė tikėjimui, lietuvybei, buvo aktyvus politikos veikėjas, savo tikėjimo neišsižadėjęs net už Vladimiro kalėjimo sienų. Šventinimo ceremonijoje žodį taręs kun. Nerijus Pipiras pažymėjo – išmintis buvo šio iškilaus žmogaus palydovas. Šio stogastulpio autorius – Adolfas Teresius.
Po iškilmių Ukmergės rajono vadovai padėjo gėlių prie praėjusiais metais parke pastatyto memorialo sovietų režimo nužudytiems atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrams.
Po to čia pat parke po atviru dangumi vyskupai ir kunigai aukojo šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus.
Giedojo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis.
Po šv. Mišių į susirinkusiuosius kreipėsi Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, kiti svečiai.
Koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės ansamblis „Vilnelė“, kurio vadovė – L. Purlienė, ir J. Juodienės vadovaujamas Ukmergės rajono tremtinių choras „Tremtinys“.
Šventėje buvo galima įsigyti įvairių istorinių ir religinių knygų. Kasmetinis susitikimas baigėsi bendrais pietumis – kareiviška koše ir arbata.