Mėnulio pilnaties fazė prasidės spalio 17 dieną, ketvirtadienį, 11:26 UTC (14 val. 26 min. Lietuvos laiku). Remiantis kosminių kūnų stebėjimo programos „Stellarium“ duomenimis, Lietuvoje Mėnulis iš už horizonto pasirodys apie 18 val. rytų pusėje. Leisis penktadienį apie 9 val. ryte vakarų pusėje. Mėnulio pilnaties fazė tęsis iki spalio 24 dienos.
Tai bus trečioji iš keturių superpilnačių, kurios vyksta 2024 metais.
Kas yra supermėnulis arba superpilnatis?
Anksčiau portalui Delfi VU astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė paaiškino, kas tai – supermėnulis arba superpilnatis.
„Mėnulis savo orbitoje aplink Žemę turi artimiausią ir tolimiausią tašką, kadangi Mėnulio orbita yra elipsinė, jis tam tikrais momentais priartėja ir nutolsta nuo Žemės. Kai jis būna artimiausiame taške, matome jį vizualiai šiek tiek didesnį, ryškesnį nei įprastai. Kai Mėnulis būna pilnaties fazėje ir artimiausiame Žemei taške – turime supermėnulį. Mėnulis aplink Žemę apskrieja per kiek daugiau nei 27 paras (27,55 paros), taigi apogėjuje ir perigėjuje jis būna maždaug kartą per mėnesį“, – teigė astrofizikė dr. R. Minkevičiūtė.
Jei stebėsite supermėnulį, kylantį ar besileidžiantį ties horizontu, galite pamatyti, kad jis bus dar didesnis ir įspūdingesnis. Kodėl?
„Mėnulio, o taip pat ir Saulės, dydžio pokytis palei horizontą yra tik optinė iliuzija ir ji turi savo pavadinimą – Ponzo iliuzija. Mūsų smegenys lygina Mėnulio dydį su medžių, namų ar kitų objektų dydžiu horizonte. Smegenims atrodo, kad horizontas yra toliau nei dangus, todėl sukuria mums didesnio Mėnulio iliuziją. Nors iš tiesų Mėnulio dydis nesikeičia.
Raudonesnis Mėnulis ties horizontu, kaip ir Saulė, atrodo todėl, kad taip šviesą atspindi ore esančios dulkelės – išfiltruoja dalį mėlyno spektro, todėl šviesa atrodo raudonesnė. O konkrečiai ties horizontu šį efektą stipresnį matome todėl, kad Mėnulio atspindėta šviesa praeina storesnį atmosferos sluoksnį, nei tuomet, kai Mėnulis yra mums virš galvos. Taigi, pakeliui šviesa sutinka daugiau dulkelių, kurios išfiltruoja daugiau mėlynos šviesos“, – aiškino astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė.
Remiantis earthsky.org, tai bus trečiasis iš visų keturių superpilnačių 2024 metais, o tuo pačiu – arčiausiais ir didžiausias – Žemę ir Mėnulį skirs maždaug 357 363 km. Tuo tarpu apogėjuje – toliausiame nuo Žemės taške, Mėnulis būna nutolęs apie 405 500 km. Vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio – 384 400 km.
„Time and Date“ duomenimis, perigėjuje esanti superpilnatis yra 13-14 proc. didesnė ir 27-30 proc. ryškesnė nei pilnatis, esanti apogėjuje.
Kaip rašo CNN, ši mėnulio superpilnatis dar vadinama Medžiotojo Mėnuliu. Oksfordo anglų kalbos žodyne terminas „Hunter’s Moon“ anksčiausiai pavartotas 1710 m. Tai siejama su rudens medžioklės metu.
Kitas supermėnulis arba superpilnatis prasidės lapkričio 15 dieną.
