Pirmasis skrydis suplanuotas sekančių metų pabaigoje, o 2021-aisiais erdvėlaivis turėtų skristi su astronautais.
Tačiau stringant karščio skydo ir aptarnavimo modulio darbams, greičiausiai paruošti misijos laiku nepavyks.
Šie trikdžiai gali NASA priversti atidėti ir žmonių skrydžių į Marsą planus; šiuo metu tikimasi žmones į Marsą nuskraidinti per artimiausius 20 metų.
Tuo tarpu Prancūzijos ir Japonijos kosmoso agentūros sutarė dėl bendro projekto, kuriuo 2024-aisiais išsiųs zondą į Marso palydovą Fobą. Zondo tikslas – nuskristi iki mažyčio dangaus kūno, paimti mėginių nuo jo paviršiaus ir pargabenti juos į Žemę.
Tiriant mėginius būtų bandoma išsiaiškinti Fobo kilmę – šiuo metu neaišku, ar tai yra Marso pagautas asteroidas, ar iš Marso paviršiaus išmušta uoliena, ar dar kitaip atsiradęs objektas.
O Marso atmosferą tyrinėjantis MAVEN zondas joje aptiko metalo – geležies, magnio ir natrio – jonų. Tai pirmas kartas, kai metalų jonai aptinkami kitoje atmosferoje, nei Žemės.
Jie greičiausiai atsiranda atmosferoje yrant mikrometeoritams. Jonai atmosferoje išsilaiko ilgai ir gali padėti tyrinėti atmosferos judėjimą.
Įdomu tai, kad jonų išsidėstymas Marse turi net keturias netikėtas savybes: skirtingos masės elementų jonai pasiskirstę vienodai, tarsi jiems nebūtų svarbi planetos gravitacijos įtaka; jonai ir neutrali atmosfera yra gerai sumišę net ir tose vietose, kur neaptinkami jokie maišymosi procesai; yra izoliuotų metalų sluoksnių, nors Marsas neturi globalios magnetosferos, kuri tokius sluoksnius sukuria Žemėje; jonai pasklidę pakankamai plačiai, kad vien iš jų išsidėstymo būtų matomos atmosferoje sklindančios bangos.
Visos šios savybės rodo, kad Marso atmosfera labai skiriasi nuo Žemės. Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.