Tarptautinė mokslininkų komanda įspėja, kad jei anglies dvidegino emisijos smarkiai nesumažės, dėl pasaulinio klimato atšilimo iki 2500-ųjų Amazonės žemuma taps dykviete, JAV Vidurio Vakarai – tropikais, o Indija – pernelyg karšta vieta, kad joje būtų galima gyventi, rašo scitechdaily.com.
„Turime įsivaizduoti, kokioje Žemėje gyvens mūsų vaikai ir anūkai, ir ką mes dabar galime padaryti, kad ji jiems būtų tinkama gyventi, – pažymi Christopheris Lyonas, buvęs Lidso universiteto mokslininkas, šiuo metu atliekantis stažuotę Makgilio universitete. – Jeigu mums nepavyks įgyvendinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų ir emisijos ir toliau augs, daugelis pasaulio vietovių labai smarkiai pasikeis.“
Monrealio ir Jungtinės Karalystės mokslininkai sudarė pasaulinį klimato kaitos modelį, paremtą nuo laiko priklausančiomis prognozėmis iki 2500 m., išskirdami tris galimus scenarijus: kai į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas yra menkas, vidutinis ir intensyvus.
Jų išvados, paskelbtos moksliniame žurnale „Global Change Biology“, parodo, kad Žemė gali tapti svetima žmonėms.
Augmenija juda ašigalių link
Mažo ir vidutinio taršos mažinimo scenarijai – kurie neatitinka Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslo apriboti pasaulinį klimato atšilimą iki mažiau nei dviejų laipsnių Celsijaus – numato, kad augmenija ir derlingiausi pasėliai gali „pasislinkti“ ašigalių link.
Tad kai kurių pasėlių plotas taip pat sumažėtų. Tokios vietos, pasižyminčios ilga turtingos kultūros ir ekosistemos istorija kaip Amazonės žemuma, gali tapti dykviete.
Atogrąžų regionai – negyvenami
Mokslininkai taip pat nustatė, kad tankiai apgyvendintuose atogrąžų regionuose karščio sukeliamos problemos gali pasiekti tokį lygį, jog šie regionai taptų paprasčiausiai pavojingi žmonių gyvybei ir nebetinkami gyventi. Mokslininkų komanda nustatė, kad netgi susiklosčius didelio taršos mažinimo scenarijui jūros lygis ir toliau kiltų dėl šylančiuose vandenynuose besiplečiančio ir besimaišančio vandens.
„Šios prognozės rodo galimą klimato problemų reikšmę ilgesniuoju laikotarpiu ir patenka į kitais tyrimais nustatytų vertinimų intervalą“, – aiškina Ch. Lyonas.
Būtina žvelgti toliau nei 2100-ieji
Nors daugelis moksliniais tyrimais paremtų ataskaitų apžvelgia ilgalaikį klimato kaitos poveikį – pavyzdžiui, kylantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygį, temperatūrą ir jūros lygį – dauguma jų nežvelgia toliau nei 2100-ieji. O tam, kad visapusiškai suvoktų ir galėtų planuoti poveikį klimatui pagal bet kurį scenarijų, mokslininkai ir politikos formuotojai privalo žvelgti gerokai toliau nei 2100 m. riba, pažymi mokslininkų komanda.
„Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, Jungtinių Tautų ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslinės vertinimo ataskaitos rodo, ką turime daryti iki 2100-ųjų, kad įgyvendintume savo tikslus, ir kas gali nutikti, jei to nepadarysime, – pastebi Ch. Lyonas. – Tačiau šis riboženklis, kuris pasitelkiamas daugiau nei 30 metų, numato labai trumpą laikotarpį, nes jau dabar gimę žmonės iki 2100-ųjų bus įžengę į aštuntąją dešimtį.“
Todėl mokslininkai daro išvadą, kad klimato prognozės ir nuo jų priklausantys politiniai sprendimai neturėtų apsiriboti 2100-aisiais, nes trumpalaikės prognozės neapima viso galimo ilgalaikio klimato poveikio spektro.