Dokumente pateikti pagal naujausius tyrimus pakoreguoti 35 lemiamą reikšmę turintys rodikliai, bylojantys apie tragišką planetos būklę ir verčiantys susirūpinti negrįžtamų procesų, kaip antai ledyninio skydo irimas, keliamais pavojais.
Ataskaitos rengėjai akcentuoja būtinybę imtis skubių veiksmų, pavyzdžiui, įgyvendinti pasaulinę anglies dioksido apmokestinimo iniciatyvą ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą, kad būtų pažaboti ekstremalią klimato situaciją lemiantys veiksniai, praneša „American Institute of Biological Sciences“.
Klimato krizė
Žurnale „BioScience“ paviešintoje ataskaitoje įspėjama apie grėsmingą artėjimą prie precedento neturinčios klimato krizės slenksčio. „2024 m. klimato būklės ataskaitą“ parengė tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Williamo Ripple’o ir Christopherio Wolfo iš Oregono universiteto. Dokumente pateikiami nerimą keliantys faktai, įrodantys, kad klimato kaita įgauna pagreitį ir šio proceso tempas darosi ypač pavojingas, mokslinio tyrimo ataskaitą cituoją portalas „SciTechDaily“.
Beprecedentės klimato kaitos tendencijos
Ataskaitoje pateikti 35 kiekvienais metais skelbiami apie planetos būklę bylojantys rodikliai, atskleidžiantys, kad atitinkama žmogaus veikla ilgainiui veikia klimatą. Pagrindinės autorių išvados susiveda į toliau išvardytas tezes.
• 2023 metais užregistruota maksimalias reikšmes viršijanti temperatūra ir rekordiškai pakilęs jūros lygis.
• Metinis energetikos sektoriaus išmetalų kiekis pirmą kartą viršijo 40 gigatonų anglies dioksido ekvivalento.
• Spartėja ledyninio skydo irimas ir ledynų traukimasis.
• Dažnėja klimato reiškinių išprovokuotų nelaimių, kurių padaroma žala vertinama milijardais dolerių.
Kritiniai taškai ir naujos grėsmės
„Atsidūrėme prie neatšaukiamos klimato katastrofos slenksčio. Nekyla abejonių, kad situacija yra kritinė ir apimanti visą pasaulį. Pavojuje atsidūrė milžiniška dalis gyvybę Žemėje palaikančios struktūros“, – tvirtina mokslininkai.
Ataskaitoje įvardijami keli lūžio taškai klimato kaitos procese ir grįžtamosios reakcijos, po kurių gali prasidėti katastrofiški pokyčiai, įskaitant didžiausių ledo sluoksnių suirimą ir plataus masto miškų nykimą.
Autoriai atkreipia dėmesį ir į naujų grėsmių priežastis, pavyzdžiui, toksiškus metalus, dėl kurių Arkties upės nusidažė oranžine spalva ir kurių sukeliamas efektas sutampa su daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimu.
„Žengiame į kritinę ir nenuspėjamą klimato krizės fazę“, – įspėja mokslininkai.
Jie pabrėžia, kad dėl šiuo metu vykdomos politikos 2100 metais klimatas Žemėje bus 2,7 laipsnio šiltesnis, ir tai gerokai viršija tarptautiniu mastu suderintą 1,5 laipsnio ribą.
„Jau dabar išgyvename staigų klimato virsmą, keliantį tokį pavojų gyvybei Žemėje, kokio žmonijai dar nėra tekę patirti, – nurodė W. Ripple’as. – Pavyzdžiui, uraganas Helena nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių JAV pietryčiuose, o kalnuotą Šiaurės Karolinos teritoriją, laikytą saugiu prieglobsčiu klimato katastrofos atveju, nuniokojo didžiuliai potvyniai.“
Skubus klimato kaitos švelninimas
Ataskaitos autoriai primygtinai ragina imtis kuo skubesnių veiksmų klimato kaitai sušvelninti. Toliau – keletas pateiktų siūlymų.
• Įgyvendinti pasaulinę anglies dioksido apmokestinimo iniciatyvą, kaip turtingosioms pasaulio šalims tenkantį iššūkį, ir skirti lėšų tolesniems klimato srities veiksmams.
• Didinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą, iškastinį kurą keičiant mažo anglies dioksido pėdsako atsinaujinančiaisiais ištekliais.
• Pažaboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant ir trumpalaikės taršos kategorijai priskiriamus teršalus, tokius kaip metanas, išmetimą.
• Saugoti ir atkurti biologine įvairove pasižyminčias ekosistemas, atliekančioms pagrindinį vaidmenį užtikrinant anglies cikliškumą ir kaupimą.
• Skatinti keisti mitybos įpročius, prioritetą teikiant augalinės kilmės maistui.
• Pereiti prie ekologijos požiūriu tvarios ekonomikos ir efektyviai mažinti pereikvojimą bei švaistymą turtingosiose pasaulio šalyse.
• Įtraukti klimato kaitos discipliną į viso pasaulio mokymo programas, kad visuomenė suvoktų problemos mastą, gautų kuo daugiau informacijos ir būtų skatinama imtis konkrečių veiksmų.
Išvados ir ateities perspektyvos
„Žmonijos ateitis pakibo ant plauko. Tiktai ryžtingai veikdami mes galime išgelbėti gamtą, išvengti žmonėms pražūtingų nelaimių ir perduoti ateities kartoms tokį pasaulį, kuriame būtų galima gyventi“, – rašoma ataskaitos išvadose.
Bet ar žmonės prisitaikys? Kaip anksčiau portale Delfi rašė paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas, kad apie mus, žmones, nemažai pasako mūsų fizinė sandara - koks mes esame gyvūnas ir kokioms aplinkoms esame geriausiai prisitaikę?
„Tam, kad suprastume patys save, turime palyginti su artimiausiais mūsų giminaičiais, gyvais ir išnykusiais.
Žmogus protingasis (Homo sapiens) nuo kitų žmonių rūšių skiriasi ne protingumu, nors tai nurodo ir mūsų pavadinimas, mat tikėtina, kad ir kitos žmonių rūšys, kurios egzistavo šalia mūsų pleistoceno pabaigoje, turėjo būti daugmaž tokio paties protingumo lygio. Mūsų išskirtinumo ir pranašumo reikėtų ieškoti kitur – žvelgiant į mūsų figūras ir fizines kūnų galimybes, kadangi mūsų kūnai yra mus sukūrusios aplinkos atspindžiai.
Taip yra dėl to, kad evoliucija – apibendrintasis daugialygis mokymosi procesas. Prisitaikymai, kurie formuojami atrankos proceso, neutralizuoja aplinkos stresorius, – taip mes savo sandara tampame tarsi aplinkos „negatyvai“, kalbant fotojuostelių ryškinimo žargonu. Nustatyta, kad evoliucijos metu didėja informacija apie aplinką, ir kuo ilgiau mes gyvename tam tikroje aplinkoje, tuo efektyviau dėl selektyvių gimimų ir mirčių evoliucija pritaiko populiacijų palikuonis prie duotos aplinkos.
Imanuelis Kantas savo laikais iškėlė dilemą, kodėl viskas aplinkoje pritaikyta žolei užaugti? Juk galėtų būti tokios sąlygos, kad joks grožis negalėtų egzistuoti, bet jis egzistuoja. Kodėl pasaulis toks tikslingai „geras“ gyvybei, taip pat ir žmogui. Joks dėsnis to nepaaiškino, ir visi sukosi į tikėjimą bei Dievą. Kantas netgi laukė „žolės lapelio Niutono“ – metaforai panaudodamas tuo metu iškiliausio žinomo mokslininko pavardę. Bet toks mokslininkas po pusės amžiaus atsirado, parašė knygą „Apie rūšių atsiradimą“.
Tai buvo ne kas kitas, kaip Čarlzas Darvinas. Jis kardinaliai apvertė mūsų mąstymą apie pasaulį. Parodė, kad ne pasaulis pritaikytas mums, o, atvirkščiai – dėl gamtinės atrankos, kuri rūšiuoja variacijas, mes tampame vis labiau pritaikyti prie bet kokios aplinkos. Tai, kas mums atrodo idealios sąlygos, padarams iš visiškai kitų laikotarpių, tarkime, iš archėjaus eono prieš 3 milijardus metų, būtų toksiška dėl didelio deguonies kiekio, kuris vis dar yra nuodas daugeliui mikrobų. Taigi, žinodami mūsų sandaros svarbumą, suprasdami mūsų pačių atsiradimo priežastis ir aplinkybes, grįžkime prie žmonių sandaros. Kuo mes išskirtiniai lyginant su kitais primatais ir kitomis išnykusiomis žmonių rūšimis?“
Daugiau apie tai skaitykite čia: Prof. Andrejus Spiridonovas. Kas mūsų laukia artimoje ateityje? Tai atrodys neįprasta ir pakeis daugelio žmonių gyvenimą
