Magdalena Rothova pirmauja ES siekiant sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, kuriuo kasmet suserga dešimtys tūkstančių Europos moterų.
Ji vadovauja Slovakijos nevyriausybinei organizacijai, kuri siunčia sveikatos priežiūros darbuotojas į romų dominuojamas bendruomenes rytų Slovakijoje, kad įtikintų moteris, jog patikra yra gera idėja.
Mūšis su barjerais
„Mažiau išsilavinę žmonės bendruomenėse, į kurias mes orientuojamės, visada įtariai vertino gydytojų motyvus ir nerimavo dėl vėžio tyrimų, – sakė Kultūros, švietimo ir komunikacijos asociacijos (ACEC) direktorė Rothova. – Vienas iš nepagrįstų nuogąstavimų yra tas, kad atlikusios gimdos kaklelio vėžio testą jos negalės susilaukti vaikų.“
Ankstyva profilaktinė patikra yra vienas svarbiausių būdų, leidžiančių sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, nuo kurio 2020 m. ES mirė daugiau kaip 13 000 moterų. Tais pačiais metais ES buvo užregistruota daugiau kaip 30 000 naujų šios ligos atvejų, t. y. 2,5 proc. visų naujų moterų vėžio atvejų.
2020 m. pasaulyje ši liga buvo ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys – daugiau kaip 600 000 susirgimų ir 340 000 mirčių, daugiausia mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Šio tipo vėžys atsiranda gimdos kaklelio – audinio, jungiančio gimdą su makštimi, – ląstelėse.
Anksti aptiktą gimdos kaklelio vėžį galima išgydyti chirurginiu būdu. Atliekant profilaktinę patikrą taip pat nustatomi ląstelių pokyčiai, kurie leidžia manyti, kad liga išsivystys vėliau. Minimaliomis priemonėmis ir nebrangiai pašalinus šias ląsteles galima atkurti sveiką moters gimdos kaklelio būklę.
Ankstyvajai profilaktinei patikrai trukdo fizinės ir kultūrinės kliūtys. Kai kurie ES gyventojai gyvena atokiose vietovėse ir (arba) nepasitiki tokiomis prevencinėmis sveikatos priežiūros priemonėmis.
ACEC prisijungė prie ES finansavimą gavusio mokslinių tyrimų projekto, kurio tikslas – ištirti savarankiškos patikros dėl gimdos kaklelio vėžio veiksmingumą sunkiai pasiekiamose Slovakijos ir trijų ES nepriklausančių šalių – Bangladešo, Indijos ir Ugandos – vietovėse.
Sėkmingas mėginių surinkimas
Trejus metus trukęs projektas PRESCRIP-TEC baigėsi 2024-ųjų sausį.
2023 m. viduryje per tris mėnesius ACEC surinko 2 027 moterų mėginius gimdos kaklelio vėžiui savarankiškai testuoti. Šiai užduočiai atlikti organizacija pasitelkė 21 sveikatos priežiūros darbuotoją.
Rothova programos sėkmę sieja su dviem veiksniais: darbuotojų gebėjimu įgyti romių pasitikėjimą ir galimybe pačioms atlikti testą, dėl kurio nereikia lankytis klinikoje.
Moterys atliko tepinėlio testą namuose, paskui jį atidavė sveikatos priežiūros darbuotojui, kuris nusiuntė mėginį į laboratoriją ištirti.
„Daugeliui šių moterų eiti pas gydytoją trukdo didelės kliūtys: laiko sąnaudos, kelionės išlaidos ir, žinoma, baimė, – sakė A. Rothova. – Atliekant testą namuose daugumos kliūčių nebelieka.“
Virusų grėsmė
Atliekant tepinėlio testą nustatomas žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris yra didžiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys, infekcijos buvimas.
Daugumą ŽPV infekcijų ilgainiui natūraliai pašalina imuninė sistema. PRESCRIP-TEC komanda siekė identifikuoti moteris, sergančias nuolatinėmis infekcijomis, kurios vėliau virsta vėžiu.
Visose keturiose projekte dalyvavusiose šalyse moterys, kurių viruso tyrimo rezultatai buvo teigiami, buvo siunčiamos į kliniką dėl tolesnių diagnostinių tyrimų.
Tada ikivėžines gimdos kaklelio ląsteles galima neskausmingai sudeginti, dažnai visiškai pašalinant pažeistas ląsteles. Vėžiniai navikai paprastai reikalauja invazinės operacijos, pavyzdžiui, histerektomijos.
Iš viso pagal PRESCRIPT-TEC programą sveikatos priežiūros darbuotojai surinko ir laboratorijose ištyrė 35 000 mėginių.
Nustatyti dideli ŽPV infekcijos paplitimo skirtumai tarp šalių. Ugandoje paveiktų moterų dalis sudarė apie 21 proc., Slovakijoje – 11 proc, Indijos ir Bangladešo kaimo vietovėse – 2 proc.
Projekto teritorijose gyvenančios moterys buvo supažindinamos su vėžio rizika ir profilaktinių patikrinimų svarba. Tam buvo rengiamos socialinės žiniasklaidos kampanijos ir perteikiama patikimų bendruomenės sveikatos priežiūros darbuotojų informacija.
„Labai svarbu pasiekti skurdžiose kaimo vietovėse gyvenančias moteris, nes tai viena iš nedaugelio vėžinių ligų, kurių galima išvengti anksti nustačius virusą“, – sakė projektui vadovavęs daktaras Jaapas Kootas, Groningeno universiteto Medicinos centro (Nyderlandai) visuomenės sveikatos vadybos specialistas.
Pasaulinė skiepijimo kampanija
Nuo 2006 m. galima įsigyti vakciną, saugančią nuo ŽPV infekcijos.
Tačiau vakcina, kuria paprastai skiepijamos tik mergaitės, vis dar neprieinama daugelyje mažiau pasiturinčių šalių.
Pasaulio sveikatos organizacija užsibrėžė tikslą per ateinantį šimtmetį išnaikinti gimdos kaklelio vėžį paskiepijus 90 % mergaičių, patikrinus 70 proc. moterų ir išgydžius 90 proc. pacienčių.
„Išplėtę profilaktinę patikrą ir skiepijimą, galime daug greičiau pasiekti šių rezultatų, – sakė Koopas. – Tikslas – iki 2040 m. sergamumą sumažinti 50 proc., o per ateinančius 60 metų visiškai panaikinti.“
Mobilioji laboratorija
Kitu ES finansuojamu projektu siekiama žengti dar vieną žingsnį toliau ir pranokti PRESCRIP-TEC siekiant išplėsti gimdos kaklelio patikrą sunkiai pasiekiamose bendruomenėse: tepinėlių, paimtų iš testavimo namuose rinkinių, mėginiai bus tiriami vietoje, o ne siunčiami į laboratoriją.
Šešerių metų trukmės projektas, pavadintas ELEVATE, truksiantis iki 2024 m. pabaigos, daugiausia dėmesio skiria atokioms Belgijos, Brazilijos, Ekvadoro ir Portugalijos gyventojų grupėms. Jam vadovauja Gento universiteto Tarptautinio reprodukcinės sveikatos centro (Belgija) direktorius prof. Olivier Degomme’as.
„Mūsų inžinieriai kuria mobiliąją laboratoriją, kurioje ŽPV infekciją būtų galima nustatyti labai greitai – vos per valandą, – sakė Degomme. – Lankydami bendruomenes, kuriose moterys dėl įvairių priežasčių nesitikrina, galime su savimi pasiimti laboratorijos įrangą.“
Sukurta visa mobiliajai laboratorijai reikalinga įranga ir sukurtas prototipas. Dabar tikrinami paskutiniai elementai.
Visas paketas suprojektuotas taip, kad būtų pakankamai kompaktiškas ir tilptų į kuprinę, kurią sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų nešiotis iš kaimo į kaimą. Įranga padės nustatyti ŽPV infekcijas ir ištirti baltymus, kurie parodo, ar vystosi vėžys.
„Norime, kad testas būtų diferencijuotas – moteris gali turėti infekciją, bet ne vėžį“, – sakė Degomme’as.
Kaip ir slovakė Rothova, jis pabrėžia sveikatos priežiūros darbuotojų svarbą visoje šioje veikloje.
„Moteriai gali būti nedelsiant suteikta informacija, ką reikia daryti toliau, ir ji gali būti nusiųsta gydytis, – sakė Degomme. – Norime, kad profilaktinė patikra būtų prieinama visose sunkiai pasiekiamose pasaulio gyventojų grupėse ir kad nė viena moteris neliktų nuošalyje.“
Straipsnis buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.