Šie palaikai iš kitų jūroje gyvenusių roplių ir dinozaurų palaikų išsiskiria tuo, kad tai yra bene pilniausia rasta fosilija, o Škotijoje taip gerai išsilaikusios fosilijos iš dinozaurų amžiaus apskritai iki šiol nerasta. Tai patvirtino Edinburgo universiteto mokslininkai Steve'as Brusatte'as ir jo kolegos.
Mokslininkai teigė, kad fosiliją Skye saloje rado tuometinis Storr Lochs elektrinės vadybininkas Norrie Gillies. Tai nutiko 1966 m. Nuo to laiko akmenyje įkalinta fosilija dūlėjo muziejaus archyvuose, kol galų gale mokslininkai ją prisiminė ir pradėjo tyrinėti.
Storr Lochs pabaisa buvo identifikuota kaip priklausanti ichtiozaurų rūšiai. Tai buvo dabar jau išnykusių jūrinių roplių šeima, klestėjusi priešistoriniais dinozaurų laikais jūrose.
„Ichtiozaurai, tokie kaip Storr Lochs pabaisa gyveno vandenyje, o dinozaurai buvo žemės valdovai. Jų kaulai Škotijoje yra itin reti, taigi šis pavyzdys yra laikomas viena brangiausių Škotijos fosilijų. Už ją reikėtų padėkoti mėgėjui kolekcionieriui, kuris šią fosiliją aptiko pirmas. Tai yra įrodymas, kad norint daryti mokslinius atradimus, nebūtina būti mokslininku“, – tvirtino S. Brusatte.
Tyrėjai, bendradarbiaudami su Edinburgo universitetu, Škotijos nacionaliniu muziejumi ir energetikos bendrove „SSE“, ichtiozauro palaikus išlaisvino iš akmens, juos išlaikiusio milijonus metų.
Fosilijos tyrimai parodė, kad maždaug 13 pėdų ilgio (beveik 4 metrų) ichtiozauras gyveno maždaug prieš 170 mln. metų. Jis turėjo aštrius kūgio formos dantis ir plačią burną, kurią pražiojęs visada gaudavo maisto – žuvies, kalmarų ir viso kito, kas tuo metu pasitaikydavo priešais milžinišką pabaisos burną.
Tolesni fosilijos tyrimai gali atskleisti, kaip ichtiozaurai vystėsi Vidurio Juros periodu (prieš 176-161 mln. metų). Ši Žemės istorijos dalis nėra ištyrinėta, nes trūksta iš to amžiaus išlikusių fosilijų.