Nuo tarakonų iki beždžionių: ar žinote, kokie gyvūnai yra pabuvoję kosmose?

Kosmoso platybės visais laikais domino mokslininkus. Į kosmosą kilo ne tik žmonės, ten buvo siunčiami ir gyvūnai. Kai kurie gyvūnai buvo siunčiami kaip eksperimentų dalis, kitus siuntė NASA ir kitos šalys. Siunčiant gyvūnus į kosmosą, buvo stengtasi daugiau sužinoti apie organizmų būseną kosmoso sąlygomis.

Kad sužinotų kuo daugiau, apie organizmų būseną nesvarumo sąlygomis, įvairios šalys siuntė kuo įvairesnių rūšių gyvūnų. Šaltiniuose paminėtos šios šalys ir jų į kosmosą išsiųsti gyvūnai:

JAV: vaisinės muselės, beždžionės, pelės, vapsvos, varlės, žuvys, vorai, svirpliai, sraigės, jūros ežiai, krevetės, medūzos, šilkverpiai, bitės, skruzdės, tarakonai, skorpionai, drugeliai;

Rusija/SSRS: šunys, triušiai, pelės, vaisinės muselės, varlės, jūrų kiaulytės, vėžliai, kirmėlės, žuvys, tritonai, krevetės, vandens meškučiai (lėtūnai), tarakonai, gekonai;

Prancūzija: žiurkės, katės, beždžionės;

Kinija: pelės, žiurkės, šunys, jūros kiaulytės;

Argentina: žiurkės, beždžionės;

Japonija: varlės, tritonai;

Iranas: pelės, vėžliai, kirmėlės, beždžionės;

Iš paminėtų rūšių matyti, kad dažniausiai buvo siunčiami smulkūs gyvūnai: graužikai, varliagyviai, vabzdžiai, vorai, tik kelios paminėtos gyvūnų rūšys buvo stambesnės: beždžionės, šunys, katės. Dar prieš skrydžius su atrinktais gyvūnais buvo atliekami bandymai, testavimai, kurie parodydavo, ar gyvūnai pasiruošę kelionei į kosmosą. Ne visada pakilimai į kosmosą praeidavo sėkmingai. Šaltiniuose galima rasti informacijos, kad gyvūnai neatlaikydavo kelionės, arba net jei ir atlaikydavo, tai sugrįžus į Žemę mokslininkai toliau juos tyrinėdavo, atlikdavo bandymus su jais, kad išgautų kuo daugiau informacijos apie jų pasikeitusią būseną po kelionės. Šiame darbe paminėsiu tik kelis gyvūnus ir jų kelionės į kosmosą baigtį, apie kuriuos radau informacijos.

Pirmasis gyvūnas, pakilęs į kosmosą (neskaičiuojant bakterijų, kurios netyčia galėjo nuskrieti ankstesnėmis raketomis) buvo vaisinės muselės. Tai atsitiko 1947 metų vasario 20 dieną JAV.

Pirmasis žinduolis kosmose buvo makaka Albertas II. Pirmojo Alberto misija nepavyko, bet Albertas II pasiekė 1949 metų birželio 14 dieną 134 km aukštį. Skrydžio metu Albertui buvo taikoma anestezija ir buvo implantuoti gyvybinius signalus fiksavę jutikliai. Deja, Albertas II neatlaikė smūgio sugrįžimo į Žemę metu.

Sovietų Sąjunga apstulbino pasaulį 1957 metų lapkričio 3 dieną paleisdama „Sputnik 2“. Nedideliame palydove buvo kalaitė Laika – pirmasis gyvūnas, iškeltas į Žemės orbitą. Laika buvo jauna, didele dalimi Sibiro haskių veislės kalytė. Ji buvo išgelbėta iš Maskvos gatvių. Sovietų mokslininkai nutarė, kad valkataujantis šuo jau bus išmokęs ištverti sunkias bado ir šalčio sąlygas. Laika ir kiti 2 šunys buvo treniruojami kosminei kelionei – buvo laikomi mažuose narvuose ir mokomi ėsti maistingą gelį, kuris buvo jų pašaras skrydžio metu. Deja, Laikos kelionė kosmosan buvo tik į vieną pusę. Nėra tiksliai žinoma, kiek laiko Laika pragyveno orbitoje – gal kelias valandas ar kelias dienas – kol užteko energijos jos gyvybės palaikymo sistemai.

1963 metais Felicatte – švelnaus būdo benamė katė iš Paryžiaus – tapo pirmąja kate kosmose. Ją su kitomis 13 kačių prancūzų vyriausybė naudojo ne pačiuose maloniausiuose paruošiamuosiuose mokymuose (pvz., suko centrifugoje). Spalio 18 d Felicatte specialioje kapsulėje paleista į kosmosą, o į jos smegenis implantuotas elektrodas įrašinėjo neuronų aktyvumą. Po 160 km kelionės kapsulė atsiskyrė nuo raketos ir katė su parašiutu grįžo Žemėn. Ji išgyveno kelionę, tačiau po kelių mėnesių ją vis tiek numarino siekiant ištirti smegenų implantą.

1970 m. lapkričio 9 d. dvi jautinės varlės buvo pasiųstos misijon į vieną pusę, siekiant daugiau sužinoti apie judėjimo kosmosan keliamą pykinimą.

1973 m. liepos 28 d. dvi vapsvavorės Arabella ir Anita buvo panaudotos, siekiant išsiaiškinti, kaip skrydžiai orbitoje paveiks vorų gebėjimą pinti tinklus.

1985 m. liepos 10 d dešimt tritonų skriejo „Bion 7“. Priekinės jų galūnės buvo amputuotos, siekiant ištirti jų atsistatymą kosmose ir geriau suprasti žmonių sveikimą po traumų kosmose.

2014 m. į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo nuskraidintos pelės, siekiant ištirti, kaip ilgalaikiai kosminiai skrydžiai paveikia raumenis, nervus, širdį ir kitas sistemas.

2014 m. mokinių parengto eksperimento metu į TKS nusiųsta skruzdėlių kolonija ir palyginta su Žemėje likusiomis kolonijomis. Buvo siekiama ištirti kaip mikrogravitacija veikia skruzdėlių judesius, šioms ieškant maisto.

Šaltiniuose galima rasti ir daugiau aprašytų gyvūnų kelionių į kosmosą. Iš šių aprašymų galima padaryti išvadą, kad šios kelionės suteikė mokslininkams daug informacijos apie organizmų būseną kosmose ir pokyčių po jos, nors šios informacijos kaina skridusiems gyvūnams buvo didelė.

***

Šis tekstas dalyvauja Mokslo populiarinimo konkurse 2018. Jūsų darbų laukiame iki gruodžio 23 dienos. Daugiau informacijos rasite čia.

NAUDOTI ŠALTINIAI:

https://www.alfa.lt/straipsnis/49850154/kokie-gyvunai-yra-pabuvoje-kosmose
https://it.lrytas.lt/visata/2017/07/09/news/laika-skruzdes-muses-ir-kiti-uzmirsti-kosmoso-didvyriai-1813984/
http://www.vetvila.lt/straipsniai/mokslo-kates
http://www.astronautika.lt/kosmines-programos/sovietu-sajunga-cccp/sunys-kosmose-1/