Atlikto tyrimo rezultatai turėtų padėti geriau suprasti, kaip skystis veikia kietuosius kūnus, su kuriais sąveikauja, o tai, savo ruožtu, galėtų privesti prie įžvalgų, pasitarnausiančių kuriant naujas terpes ir medžiagas.

„Turint omenyje didžiulę tokios veiksenos reikšmę pramonei ir mokslui, belieka stebėtis, kad tiek daug dar nežinoma apie esminius principus, lemiančius atomų veikseną su skysčiu sąveikaujančiuose paviršiuose“, – sakė medžiagotyros specialistė Sarah Haigh iš Mančesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją