Savo paskutinėje povandeninėje ekspedicijoje Egipto ir Europos ekspertai rado nemažų didelės po jūra esančios šventyklos liekanų, taip pat keletą laivų, pakrautų lobiais, tokiais kaip monetos ir papuošalai, rašo sciencealert.com.
Archeologai, vadovaujami Franko Goddio, kuris taip pat buvo atsakingas už pirmąjį povandeninį žvalgymąsi Heraklione, mano, kad rado akmenines kolonas iš pagrindinės miesto šventyklos (vadinamos Amun Garp), taip pat mažesnės graikų šventyklos liekanų.
Įspūdingi lobiai parodo, kad šis kerintis povandeninis miestas net po daugybės metų vis dar turi savo paslapčių: tereikia nukrapštyti tūkstančio metų senumo purvą ir dumblą.
Šiuos įspūdingus radinius pavyko archeologams surasti dėl daugybės modernių skenavimo priemonių, kurios, nepaisydamos nuosėdų, gali pastebėti daiktus jūros dugne ir net po juo.
Sujungdami palydovinės padėties nustatymo, aido signalų įtaisų, branduolinio magnetinio rezonanso magnetometrų ir šoninio nuskaitymo sonaro geofizinius duomenis, tyrėjai gavo išsamų nuskaitymą ir atrado grupę uostų, esančių netoli Herakliono, apie kuriuos anksčiau nebuvo žinoma.
Turėdami šią informacija, archeologai narai paniro tyrinėti griuvėsių iš arti. Be šventyklų, narai praneša aptikę bronzinių monetų iš karaliaus Ptolemėjaus II laikų (283–246 m. Pr. Kr.), taip pat keramikos, juvelyrinių dirbinių ir laikymo reikmenų. Jie buvo aptikti kelių laivų liekanose.
Archeologai taip pat iškasė Bizantijos epochos monetas. Tai reiškia, kad greičiausiai miestas buvo apgyvendintas bent jau nuo ketvirtojo amžiaus prieš mūsų erą. Kitas radinys buvo dingusi ceremoninio laivo dalis. Pats laivas buvo rastas ankstesnių kasinėjimų metu.
Tolesni atradimai buvo padaryti Kanopus mieste – kitame netoliese esančiame povandeniniame mieste. Buvo rastos monetos iš Ptolemėjaus ir Bizantijos laikų, taip pat žiedai ir auskarai iš Ptolemėjaus laikų.
Manoma, kad Heraklionas (dar žinomas kaip Thonis) buvo pastatytas VIII a.pr. Kr. ant Nilo upės kranto. Jis taip pavadintas todėl, kad kadaise jame lankėsi pats herojus Heraklis – taip teigia legenda. Dabar jis neoficialiai žinomas kaip Egipto Atlantida.
„Rasti objektai iliustruoja miestų grožį ir šlovę, jų šventyklų didingumą ir istorinių įrodymų gausą“, – rašoma projekto aprašyme „Goddio“ tinklalapyje.
„Kolosalios statulos, užrašai ir architektūros elementai, papuošalai ir monetos, ritualiniai daiktai ir keramika – laike užšalusi civilizacija“.
Kaip miestas atsidūrė po vandeniu istorikams išlieka paslaptimi, tačiau spėjama, kad pakilęs jūros lygis, seisminė veikla ir subyrėję pamatai privertė visą miestą nuslysti į Viduržemio jūrą bent prieš 1000 metų.
Dabar giliavandenių archeologų komanda ruošia savo radinius paskelbti moksliniame žurnale. Bus įdomu sužinoti, kokį Heraklioną dar atrasime: Goddio apskaičiavo, kad iki šiol buvo atskleista tik apie 5 proc. miesto.