Maždaug prieš 80 000 – 50 000 m. žmonių populiacijoje įvyko kažkas svarbaus. Suakmenėjusių liekanų ir archeologinių žmogaus buvimo įrodymų šiame laikotarpyje visur, įskaitant Afriką, randama mažiau. Gyvenvietės Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Afrikoje buvo apleistos, tarsi žmonės būtų traukęsi, bėgdami nuo kokios nors katastrofos.
Žvelgdami šiems įrodymams „į akis“, galime daryti išvadą, kad populiacija patyrė krachą. O atsižvelgdami į pastarojo meto genetinius tyrimus matome: būtent tai ir įvyko.
Vertinant šių dienų žmonių genetinę įvairovę – nepaprastai menką, palyginti su mūsų artimiausiais „pusbroliais“ – žmogbeždžionėmis – galima apskaičiuoti, kad prieš 70 000 m. visą žmonių populiaciją vidutiniškai sudarė ne daugiau nei 2000 asmenų.
Žvelgdami į 200 000 m. apimančią kreivę, rodančią gyventojų skaičių, galime teigti, kad mūsų rūšis tiesiogine to žodžio prasme buvo prie išnykimo ribos. Ir tada (maždaug prieš 60 000 m.) kažkas atsitiko – pasikeitė kreivės kryptis (matematikoje tai vadinama posūkio tašku). Žmonių skaičius iš tiesų ėmė augti ir, atrodo, tai susiję su pirmųjų žmonių pasirodymu kitose – ne Afrikos ir Artimųjų Rytų – teritorijose. Per 45 000 m. žmonės paplito visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą), o medžiotojų bei rinkėjų skaičius iš poros tūkstančių, kurie išgyveno populiacijos žlugimą, išaugo iki kelių milijonų po visą pasaulį išsibarsčiusių žmonių.
Prieš 10 000 m. vėl įvyko kažkas tikrai reikšmingo. Žmonių skaičius iš tuo metu buvusių kelių milijonų išaugo taip, kad šiuo metu jau viršija šešis milijardus – tai buvo tikras sprogimas – Didysis sprogimas – mūsų rūšiai, kuris lėmė žmonių vyravimą pasaulyje šiuo metu.
Kas prieš 10 000 m. išjudino šį staigų populiacijos spurtą? Jei esate archeologas, atsakymą žinosite iš karto. Tuo metu tapome sėslūs ir sąmoningai nusprendėme pakeisti savo santykius su gamta. Sukūrėme žemės ūkį. Medžiotojai– rinkėjai turėdavo rasti maisto šaltinių, žemdirbiai juos kūrė patys. Šis, atrodytų, paprastas būdo apsirūpinti maistu pokytis tapo lūžio tašku žmonijos istorijoje.
Užuot buvę įkalinti tam tikroje vietovėje, kurioje galima rasti pakankamai augalų ir gyvūnų, kad išgyventume, pradėjome ieškoti galimybių, kaip apsirūpinti maistu. Todėl maistas jau nebebuvo žmonių, galinčių išgyventi vienoje vietoje, skaičių ribojantis veiksnys. Kaip tai įvyko, nagrinėsime kitame skyriuje, o dabar pakanka pasakyti, kad išmokę apsirūpinti maistu įgijome galimybę pasirinkti, kiek žmonių gali gyventi tam tikroje vietoje. Didesniam skaičiui gyventojų tapo lengviau išauginti daugiau maisto. Šis radikalus gyvenimo būdo pokytis lėmė ir Didįjį sprogimą, kurį atskleidžia gyventojų skaičiaus augimo kreivė.
O kas vyksta dabar? Įdomu, kad, mėgindami prognozuoti, kas vyks XXI a., matome laipsnišką gyventojų skaičiaus augimo kreivės išsilyginimą, t. y. šio amžiaus pabaigoje gyventojų skaičius gali tapti pastovus. Tai lėmė daug priežasčių, pradedant medicininėmis ir baigiant ekonominėmis, tačiau galutinis rezultatas – dar vienas esminis mūsų gyvenimo būdo pokytis.
Vis spartėjantis mūsų rūšies atstovų skaičiaus augimas prasidėjo maždaug prieš 60 000 m., ir pirmą kartą nuo to laiko, kai peržengėme savo senosios tėvynės – Afrikos ribas, pradėsime gyventi pastovaus gyventojų skaičiaus sąlygomis.
Pasak Jungtinių Tautų, netgi besivystančiose šalyse 2050 m. vyresnių nei 60 m. žmonių bus daugiau negu jaunesnių nei 15 m. Skaitome ir naujienų laidose girdime, kad šis populiacijos struktūros pokytis sukels įtampą mūsų socialinėse sistemose, ypač atsižvelgiant į XX a. vyravusią „išėjimo į pensiją“ koncepciją. Jis taip pat suteikia tam tikrų galimybių, apie kurias šioje knygoje kalbėsime toliau. Anot Rokfelerio universiteto demografo Joelio Coheno, šiuo metu mes, kaip rūšis, iš vaikystės ir paauglystės jau išaugome.
Kiekvienas šių posūkio taškų žymi mūsų rūšies likimo vingius: mūsų „atsitiesimą“ po to, kai buvome beveik išnykę iš pasaulio, ir prieš 10 000 metų prasidėjusį eksponentinio augimo laikotarpį – kiekvienas iš jų paliko žymę mūsų genuose, mūsų kultūroje, o gal ir vienur, ir kitur. O kitame amžiuje iš sparčiai augančios populiacijos tapsime tokia, kurios gyventojų skaičius stabilus,
o gal net mažės. Kaip tai paveiks mus – užkariautojų ir naujų žemių apgyventojų rūšį?
Iki šiol domėjomės Didžiuoju sprogimu – sparčiu gyventojų skaičiaus padidėjimu, kuris įvyko drauge su mūsų perėjimu prie žemdirbyste grįsto gyvenimo būdo. Ši data – 10 000 metų iki mūsų dienų – yra reikšminga, nes, kaip matyti iš Jonathano Pritchardo genetinių tyrimų rezultatų, ji atitinka tą laikotarpį, kai žmones veikė labai stipri atranka. Mes pakeitėme augalus ir gyvūnus, ir tai leido sukurti vis augančią žemdirbių visuomenę, tačiau sprendžiant iš genetinių duomenų atrodo, kad tai galėjo pakeisti ir mus.
Apie knygą
Genografinio projekto iniciatoriaus, prof. S. Wellso naujausia knyga apie tai, kaip žemdirbystės išradimas arba atsiradimas prieš dešimt tūkstančių metų kardinaliai pakeitė ne tik mūsų istoriją, paspartino žmogaus evoliuciją, bet pakeitė mūsų mitybą ir pagimdė naujas ligas. Tai ne tik labai informatyvi knyga apie lemiamus pokyčius mūsų visuomenėje ir mūsų organizmuose, jų biologijoje bei anatomijoje, netgi religijoje, bet ir įspėjimas imtis būtinų priemonių. Knyga įtaigiai susieja įvairių mokslo sričių žinias. Tai iš esmės yra intriguojanti detektyvinė istorija.
Apie projektą
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.
LMA kartu su Delfi portalu kas savaitę pasiūlys jums susipažinti su šių knygų ištraukomis. Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.