Didysis sprogimas

Praėjus 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo, Visatos medžiaga tapo neutrali – elektronai ir protonai, dar neseniai lakstę kas sau, sukibo į vandenilio atomus. Kartu ji tapo skaidri, mat šviesa pro neutralų vandenilį gali sklisti daug lengviau, nei pro jonizuotą. Tada sekė kelių šimtų milijonų m...

Pačioje pradžioje, prieš beveik 14 milijardų metų, visa žinomos Visatos erdvė, visa medžiaga ir visa energija buvo suspausta į gumulėlį, mažesnį už vieną trilijonąją šį sakinį užbaigiančio taško.

Mokslininkai mano, kad kažkur ten gali egzistuoti „antivisata“, kuri atrodo kaip veidrodinis mūsų Visatos atvaizdas, atkartojantis beveik viską, ką darome. Jei ši teorija pasitvirtintų, ji galėtų paaiškinti tamsiosios medžiagos buvimą.

Pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo Visatoje vyko daug įvairiausių pasikeitimų. Praėjus maždaug mikrosekundei atsirado pirmieji hadronai – protonai ir neutronai. Šias daleles sudaro po tris kvarkus, kuriuos jungia gliuonai. Ankstesniu metu kvarkai ir gliuonai buvo sumišę į vientisą junginį...

Ne, tai nereiškia, kad baigėsi tamsiosios materijos galiojimo laikas, tiesiog, kaip neretai pasitaiko, paprasčiausias galimas variantas nebuvo pastebėtas.

Egzistuoja dar viena tik po truputį auganti astronominių stebėjimų kryptis, neparemta elektromagnetinėmis bangomis. Tai – neutrinų astronomija.

Ar Visata egzistavo visada? Ar kažkas buvo iki jos atsiradimo? Norint tai išsiaiškinti, reikia veikiančios kvantinės gravitacijos teorijos ir naujos laiko koncepcijos

Nuo galaktikų sukimosi iki kosminio plėtimosi viskas rodo viena kryptimi. Kosmologai pavadino tai „blogio ašimi“.

Ar mūsų Visata yra unikali? Pradedant moksline fantastika ir baigiant moksliniais faktais, sklando spėlionės, kad be mūsų Visatos gali būti ir kitų visatų, kai šiame gyvenime priimti sprendimai įvyksta alternatyviose realybėse.

Praėjo 50 metų nuo to karto, kai du mokslininkai aptiko pagrindinį didžiojo sprogimo įrodymą. Svetainė space.com pateikia kelis mažai žinomus faktus apie Didžiojo sprogimo teoriją ir jos čempionus.

Tik praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo iškelta hipotezė, kad Visata (arba pasaulis) yra ne amžina, kad ji turi pradžią. Hipotezė sutampa su religine dogma, kad pasaulį sukūrė Dievas. Dabar manoma, kad Visata ir laikas prasidėjo Didžiuoju sprogimu beveik prieš 14 milijardų metų. Ta Visatos gimim...

Lietuvoje baigėsi mokslo festivalis, skatinantis jaunimą siekti mokslo žinių, didinantis visuomenės mokslinį išprusimą, o štai leidykla „Basic Books“ ką tik išleido antrąjį Johno Horgano knygos „The End of Science“ („Mokslo pabaiga“) leidimą, kurioje jis rašo, kad daugiau nebus didžių mokslo atradim...

Vi­sa­tai gi­mus, ma­te­ri­ja ir an­ti­ma­te­ri­ja tu­rė­jo su­nai­kin­ti vie­na ki­tą. At­nau­jin­tas Di­dy­sis had­ro­nų grei­tin­tu­vas (LHC) sie­kia iš­si­aiš­kin­ti, ko­dėl li­ko tik ma­te­ri­ja

Maždaug prieš 120 000 m., kai žmonės pasirodė Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Afrikoje, jokių reikšmingų žmonių skaičiaus pokyčių dar nebuvo. Atvirkščiai, atrodė, kad šios mažos, išsisklaidžiusios grupelės tiesiog nuklydo į naują teritoriją. Tuo metu žmonių populiacija iš Šiaurės Afrikos geografiškai...

Ateina sunkūs laikai visiems doriems katalikams, netikintiems klimato kaita.

Kiek mums žinoma, Marsas – tai tuščia dykynė be jokių gyvybės ženklų. Žinoma, vieną-kitą mikrobą gal ir pavyktų surasti, bet tikriausiai nebus klaida manyti, jog Raudonojoje planetoje jokios pažangios civilizacijos nėra. Bet ar visada taip buvo? O gal kadaise Marse gyvavo klestinti civilizacija, gal...

Neseniai Žemę pasiekė intensyvi šviesa, pasklidusi po sprogimo, įvykusio prieš 12,1 mlrd. metų – praėjus santykinai trumpam laiko tarpui po Didžiojo sprogimo. Šią šviesą – gama spindulių pliūpsnį (GRB, Gamma Ray Burst) užfiksavo automatinis ROTSE-IIIb teleskopas.

„Space.com“ praneša, kad šiandien (kovo 17 d.) 18:00 val. Lietuvos laiku Harvardo-Smitsono astrofizikos centre (JAV) bus surengta speciali spaudos konferencija, kurioje, kaip tikimasi, bus paskelbta apie neeilinį astrofizikos atradimą.

Mes gyvename pasaulyje, kuriame žinome tiek mažai, jog teisingiausia būtų pakartoti Sokrato frazę: „Žinau, kad nieko nežinau“. Mokslas, kad ir kaip norėtume, vis dar yra kūdikystės stadijoje ir mes netgi nežinome, kas sudaro 96 proc. visatos masės. Mes spėliojame. Ir dažniau nepataikome, nei pataiko...

Pasukime laikrodžius atgal. Iki žmonių atsiradimo, iki Žemės susiformavimo, iki Saulės užsižiebimo, iki galaktikų atsiradimo ir netgi iki tol, kai galėjo šviesti šviesa, įvyko Didysis sprogimas. Tai nutiko maždaug prieš 13,8 mlrd. metų.