„Perseidai atrodo lekiantys iš Persėjo žvaigždyno. Tačiau toli gražu ne visi jie matomi Persėjuje, o jei jų brėžiamus brūkšnius danguje pratęstume priešinga kryptimi, atrodytų, kad visi susikerta beveik vienoje vietoje. O meteorų per lietų būna tikrai nemažai: perseidų maksimumo metu, maždaug rugpjūčio 12 dieną, per valandą jų gali pasirodyti net šimtas“, – anksčiau Delfi rašė VU astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
Perseidų meteorų lietus – tai į Žemės atmosferą įskriejančios ir joje sudegančios Svifto-Tutlio (Swift-Tuttle) kometos dalelės ir nuolaužos.
Taigi, kai paskutinį kartą 1992 metais Svifto-Tutlio kometa pasiekė perihelį – arčiausią atstumą iki Saulės – nuo to laiko mūsų planeta kasmet įskrieja į kometos paliktą dulkių, uolienų ir ledo nuolaužų juostą kosmoso erdvėje. Dėl to nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos galime stebėti meteorų lietų.
Meteorų lietus arba krintančios žvaigždės – kas tai?
Didžiuliu greičiu įskriejusios į Žemės atmosferą šios kometos dulkelės, kurių dauguma yra vos smėlio kruopelės dydžio, greitai sudega, žybtelėdamos danguje.
Šios dulkelės vadinamos meteoroidais, o žybsniai – meteorais. Kuo didesnis meteoroidas, tuo ilgesnis ir skaistesnis jo žybsnis. Jei meteoroido svoris siekia kelis gramus, matomas ypač šviesus blyksnis, vadinamas bolidu.
Rugpjūtį matomi meteorai ir bolidai vadinami Perseidų meteorų srautu. Šis pavadinimas kilęs iš Persėjaus žvaigždyno pavadinimo: stebėtojui Žemėje susidaro įspūdis, kad meteorai atskrieja iš vieno taško, vadinamo radiantu, kuris šiuo atveju kaip tik ir yra Persėjaus žvaigždyne.
Kokie bus orai?
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, visas savaitgalis ir kitos savaitės pradžia turėtų būti apniukusi ir lietinga beveik visoje šalyje. Preliminariais duomenimis, tik pajūryje kitos savaitės pradžioje gali būti didesnė pragiedrulių tikimybė.
Penktadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpas lietus. Dieną kai kur perkūnija. Vėjas naktį nepastovios krypties, 4–9 m/s, dieną vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 13–18, dieną 22–27 laipsniai šilumos.
Šeštadienį daugelyje rajonų palis, dieną vyraus trumpi lietūs. Kai kur perkūnija. Vėjas naktį pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 20–25 laipsniai šilumos.
„Patingėjau važiuoti fotkint Perseidų, tai „dirbsiu“ iš namų. Kažkaip nerimastingai nuteikia orų prognozės ir galim Perseidų piko nepamatyti. Tad bent šiąnakt panaktinėsiu terasoj, jei pasitvirtins tas blogasis scenarijus“, – apie ne pačius palankiausius orus meteorų lietaus stebėjimui rašo astropeizažų fotografas Ričardas Andriuška.
Jei dangus būtų giedras, kur stebėti?
Kaip anksčiau Delfi sakė astropeizažų fotografas R. Andriuška, meteorų lietų stebėti galima bet kur, tačiau geriausia būti nutolus nuo miesto šviesų – tuomet reginys gali būti gerokai įspūdingesnis. „Kuria kryptimi žiūrėti? Visiskai nesvarbu, visame skliaute galima juos pamatyti. Radiantas kyla šiaurės rytuose, iš ten meteorai skrieja pietų kryptimi. Taip lengviau atskirti, ar tikrai Perseidas įkrito, ar koks kitas kosmoso akmenukas. Geriausia įsitaisyti patogiai ant žemės, apsirengti šilčiau ir stebėti visą dangaus skliautą, tada didžiausia tikimybė pamatyti meteorų daugiau nei stebint kažkurią vieną kryptį“, – aiškino R. Andriuška.
Taigi, radę giedro dangaus lopinėlį nakties metu, skubėkite fotografuoti, filmuoti ir norų galvoti.
