85 straipsnių
Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Tiria už Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje, judėjimą.
Rugpjūčio 6–15 d. Keiptaune (PAR) vykusioje Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) generalinėje asamblėjoje garsi Lietuvos astronomė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė, Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta šios įtakingos...
Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių T...
Jau šį savaitgalį prasidės kasmetinis perseidų meteorų lietus, dar vadinamas „žvaigždžių lietumi“. Šio reiškinio pikas bus pasiektas rugpjūčio 11-13 dienomis – prasidės naktį iš sekmadienio į pirmadienį ir truks iki antradienio.
Iš Mėnulio atgabentuose grunto mėginiuose Kinijos mokslininkai rado vandens.
Šią savaitę prasidedanti vasaros saulėgrįža yra palydima kitu astronominiu reiškiniu danguje – taip vadinamu braškiniu Mėnuliu arba rožine pilnatimi.
Vasaros saulėgrįža, prasidėsianti jau šią savaitę, bus palydėta gražiu reiškiniu danguje – taip vadinamu braškiniu Mėnuliu arba rožine pilnatimi.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris yra 2004 TQ77, suteikiamas vardas „Poczobut“, o asteroidui 2006 SE368 – vardas „Dziewulski“. Šiems asteroidams suteikti Vilniaus universiteto rektorių ir astronomų Martyno Počobuto ir Vladislavo Dzievulskio vardai.
Jau visai netrukus, balandžio 8 dieną, Žemės gyventojai galės stebėti įspūdingą astronominį reginį.
Nežinau, kaip jūs, bet kai aš mokiausi mokykloje, man atrodė, kad Lietuvoje astronomų nėra, kad jie darbuojasi kažkur Amerikoje, na, geriausiu atveju Vokietijoje. Todėl, kai įstojau į Fizikos fakultetą, man tapo dideliu atradimu žinia, kad ir Lietuvoje yra atliekami astronominiai tyrimai.
Asteroidas, kodiniu pavadinimu 2024BJ, netrukus praskries pro Žemę arčiau nei yra Mėnulis.
Kas galėjo būti Betliejaus žvaigždė? Per daugelį metų mokslininkai iškėlė nemažai versijų, bandančių paaiškinti šį svarbų Kalėdų istorijos momentą.
Gyvybė Žemėje užsimezgė sąveikaujant vis sudėtingesnėms molekulėms. Jų pirmtakai greičiausiai Žemę pasiekė iš kosmoso, bet vis dar nežinia, kaip ir kur tiksliai jie formavosi.
Lapkričio 15 dieną japonų astronomas Kunihiko Suzuki užfiksavo, kaip į Saulės sistemos dujinį milžiną – Jupiterį – rėžėsi didžiulis kosminis objektas.
Moderni astronomija prasidėjo prieš keturis šimtmečius, kai Galilėjas pažvelgė į dangų pro teleskopą. Dar griežčiau žiūrint, jos pradžia galime laikyti XIX amžiaus mokslo pažangą, kai žmonės pažino elektromagnetinių bangų spektrą už regimosios šviesos ribų bei sukūrė prietaisus, galinčius fiksuoti į...
Prieš daugiau nei 10 metų didmiesčio šurmulį į gyvenimą šimtametėje sodyboje išmainę Vida ir Simas Šatkauskai vienkiemyje įkūrė Garsios tylos observatoriją. Šiandien į ant kalno stūksančią „Garsios Tylos Observatoriją“ plūsta astronomijos entuziastai ir smalsuoliai, kurie nori daugiau sužinoti apie ...
1181 metais Kinijos ir Japonijos žvaigždžių stebėtojai danguje pastebėjo šį tą neįprasto – keistas šviesulys buvo matomas 6 mėnesius, o tada dingo. Dabar mokslininkai mano, kad pagaliau žino, kas tai galėjo būti.
2017 metų rudenį žmonija susidūrė su iki šiol nematytu reiškiniu: naudodamiesi Havajuose esančiu teleskopu astronomai aptiko objektą, dar niekad nematytą mūsų nakties danguje. 1I/2017U1 – taip oficialiai yra žinomas šis objektas. Iš pirmo žvilgsnio objektas atrodė kaip asteroidas, bet elgėsi lyg kom...
Pastaruosius du dešimtmečius Johnso Hopkinso universitete Baltimorėje dirbantis astronomas Alexanderis Szalay padėjo kurti detaliausius iki šiol žinomus kosmoso žemėlapius. Duomenų jis sėmėsi iš 2000 m. pradėto projekto „Sloan Digital Sky Survey“. Iki šiol projekte ištirtas trečdalis dangaus skliaut...
Kviečiame skaitytojus pailsėti nuo kasdienybės problemų ir patikrinti savo žinias. Jūsų laukia 10 klausimų iš įvairių sričių: nuo astronomijos iki istorijos. Sėkmės!
Vyriausiasis SETI instituto astronomas Sethas Shostakas yra pasiryžęs lažintis, kad nežemišką gyvybę surasime dar iki 2036 metų.
