Preliminariais duomenimis pirmadienį vidutinė paros temperatūra pasaulyje buvo 17,15 laipsnių Celsijaus – tai šilčiausia diena per visą užfiksuotą istoriją, „Copernicus“ pranešimą cituoja AFP.
Be to, liepos 22 diena buvo 0,06 laipsniais Celsijaus karštesnė nei liepos 21-oji. Pastaroji taip pat buvo karščiausia diena visų laikų istorijoje, viršijusi rekordą, pasiektą prieš metus.
Pasak Londono imperatoriškojo koledžo klimato mokslininkės Joyce Kimutai, pildosi tai, ką mums anksčiau aiškino klimato mokslas, jei pasaulis ir toliau degins anglis, naftą, dujas ir kitas iškasenas. „Pasaulio temperatūra kils tol, kol deginsime iškastinį kurą“, – perspėjo mokslininkė.
Istoriniai karščiai šiais metais buvo fiksuojami daugelyje pasaulio žemynų – Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Pastarosiomis savaitėmis nepakeliamos karščio bangos nusinešė žmonių gyvybes, o miškų gaisrai pridarė daugybę nuostolių. Dėl visuotinio atšilimo ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni, ilgesni ir stipresni.
„Copernicus“ perspėjo, kad klimato mokslininkams didelį nerimą kelia ne tik rekordai, bet ir iki šiol neregėtas atšilimo pobūdis.
Nuo 2023 m. birželio mėn. kiekvienas mėnuo viršijo savo temperatūros rekordą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais.
Nors sekmadienį ir pirmadienį stebėta rekordinė pasaulinė temperatūra tik šiek tiek viršijo 2023 m. liepos mėnesio rekordą, tačiau tomis dienomis gerokai viršytas ankstesnis rekordas, pasiektas 2016 metų rugpjūtį – tada buvo užfiksuota 16,8 laipsnių Celsijaus temperatūra.