„Anksčiau telefonai buvo reikalingi dėl dviejų funkcijų – skambinimo ir žinučių rašymo. O dabar jie naudojami praktiškai kiekviename žingsnyje – jų funkcionalumas gerokai išplėstas. Nenuostabu, kad ir į telefoninius žaidimus kreipiamas vis didesnis dėmesys. Didieji telefonų gamintojai kuria vis kokybiškesnius ekranus, žaidimų kūrėjai – vis geresnius žaidimus, o vartotojai jau kurį laiką džiaugiasi šių pastangų rezultatais“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi 5 telefoniniais žaidimais, kurie sulaukė neįtikėtinos sėkmės ir visam laikui pakeitė mobiliųjų žaidimų istoriją.

1. „Snake“: žinomiausia pasaulyje gyvatė (1997 m.)

Telefoninis žaidimas „Snake“ (liet. „gyvatėlė“) pirmą kartą pasaulį išvydo 1997 m., kai pasirodė kartu su telefonu „Nokia 6110“. Tačiau būtina pabrėžti, kad paties žaidimo idėja ir koncepcija nebuvo nauja.

„Galime sakyti, kad „Snake“ yra ne konkretus žaidimas, bet netgi žaidimų rūšis, kur žaidėjas valdo liniją rinkdamas taškus ir vengdamas kliūčių bei susidūrimo su kitu linijos galu. Pirmą kartą toks žaidimas pristatytas dar 7-ąjame dešimtmetyje ir buvo skirtas analoginiams žaidimų kompiuteriams. Tačiau po to kai „Snake“ pasirodė mobiliuosiuose telefonuose, žaidimo populiarumas smarkiai išaugo“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Vėliau žaidimas įvairiomis formomis ir įvairiuose telefonuose atgimdavo, taip dar labiau įsitvirtindamas žaidėjų telefonuose. Dabar vien išmaniųjų programėlių parduotuvėje „App Store“ yra virš 300 šio žaidimo variantų.

„Labai svarbu suprasti šio žaidimo populiarumo ir reikšmės mastą. Tai ne tik vienas pirmųjų ir istorinis telefoninis žaidimas, o absoliuti legenda. Ar žinojote, kad jei savo kompiuterio interneto naršyklėje „Google Chrome“ įrašysite žodį snake (liet. gyvatė), prieš bet kokią informaciją apie gyvates pirmiau pamatysite naršyklės pasiūlymą sužaisti „Snake“ žaidimą? Kai produkto pavadinimas sutapatinamas su bendriniu žodžiu, galime drąsiai teigti, kad žinomumo tam produktui siekti tikrai nebereikia“, – sako A. Adomaitytė.

2. „Angry Birds“: telefonų žaidimas, virtęs filmais (2009 m.)

„Angry Birds“ yra telefonui skirtas žaidimas, kuriame laidynės pagalba spalvingi paukščiukai svaidomi į įvairias konstrukcijas taip, kad šios sėkmingai sugriūtų. Pirmoji žaidimo versija pristatyta 2009 metais ir pamėgta ne tik dėl pačios žaidimo mechanikos ir smagumo, bet ir dėl žaidimo herojų.

„Apvalūs ir spalvingi paukščiukai greitai užkariavo vartotojų širdis. Po žaidimo sėkmės netrukus buvo išleistos papildomos žaidimo versijos, rūbų ir žaislų linijos, knygos, o 2016 m. pasirodė netgi „Piktųjų paukščių“ filmas. Šiemet, beje, šis filmas sulaukė ir tęsinio. Todėl be visų kitų laimėjimų, kuriuos pasiekė žaidimas, labai svarbus faktas ir tai, kad jis peržengė telefoninio žaidimo ribas. Kai filmai virsdavo kompiuteriniais žaidimais – tai nieko nestebindavo. Tačiau kai telefono žaidimas tapo filmu – tai nubrėžė visai kitokias telefoninių žaidimų reikšmės ribas“, – sako A. Adomaitytė.

Praėjusiais metais žaidimas „Angry Birds 2“ jo kūrėjams atnešė 116 milijonų JAV dolerių pajamų. Daugiau nei pusę šių pinigų atnešė JAV žaidėjai, taip pat ženkliai prisidėjo Vokietijos vartotojai.

3. „Candy Crush Saga“: žaidimas, išaugęs „Facebook“ rūbą (2012 m.)

Ši žaidimas buvo sukurtas specialiai socialinio tinklo „Facebook“ nariams, tačiau netrukus išaugo iki tiesiog išmaniesiems telefonams skirtos programėlės.

"Candy Crush Saga"

„Šis žaidimas po savo vardu slepia labai daug laimėjimų: 2016 m. buvo pripažintas mėgstamiausiu vartotojų žaidimu, taip pat tarptautiniuose mobiliųjų žaidimų apdovanojimuose tapo geriausių socialinių tinklų žaidimu. Jis turi 500 milijonų vartotojų visame pasaulyje ir yra trečias populiariausias pasaulyje telefoninis žaidimas. Išleistas buvo 2012 m. lapkritį, o tų metų pabaigoje jau buvo atsisiųstas daugiau nei 10 milijonų kartų“, – sako A. Adomaitytė.

Anot ekspertės, itin svarbu tai, kad „Candy Crush Saga“ laikomas vienas geriausių „freemium“ modelį panaudojusių žaidimų: „Šis modelis reiškia, kad žaidimas yra visiškai nemokamas, todėl jį atsisiųsti, žaisti ir pereiti galima neišleidžiant nei cento. Tačiau vartotojai už pinigus gali įsigyti įvairius žaidimą lengvinančius priedus.“

„Candy Crush Saga“ jo kūrėjams iki šiol sugeneravo apie milijardą JAV dolerių pajamų.

4. „Pokemon Go“: naujas interaktyvumo standartas (2016 m.)

„Pokemonus“ žino ir gaudyti svajojo turbūt kiekvienas Z kartos atstovas. Šią svajonę realybe pavertė kompanijos „Nintendo“ ir „Niantic“, 2016 m. pristatydamos žaidimą „Pokemon Go“.

„Žaidimas GPS pagalba nurodo, kurioje vietoje yra vienos ar kitos rūšies pokemonas, o žaidėjo tikslas jį rasti, sugauti ir treniruoti. Tačiau įdomiausia, kad papildytos realybės (angl. augmented reality) pagalba atrodo, kad pokemonai yra toje pat vietoje, kur yra ir pats žaidėjas – tiesiog nukreipus telefono kamerą į tam tikrą vietą joje pasirodys gyvūnėlis. Toks interaktyvumas leido vartotojams pasijausti lyg mylimiausiems animacinio filmo herojams – pokemonų gaudytojams – ir svajonę jais tapti pavertė realybe. Tačiau žaidimu smarkiai susidomėjo ne vien pokemonų gerbėjai“, – sako A. Adomaitytė.

„Pokemon Go“ per pirmąją egzistavimo savaitę buvo atsisiųstas 15 milijonų kartų, o per pirmąjį mėnesį sugeneravo 200 milijonų JAV dolerių – tai yra net septynis kartus daugiau, nei per pirmąjį mėnesį sugeneravo iki tol itin sėkmingu laikytas „Candy Crush Saga“.

5. „Call of Duty: Mobile“: į telefonus persikelia ir gerai žinomi žaidimai (2019 m.)

Šis pavadinimas yra puikiai pažįstamas kompiuterinių žaidimų mėgėjams. Tai – pirmojo asmens šaudyklė, kurioje vartotojai stengiasi sėkmingai įveikti priešus. Dabar šis veiksmo žaidimas, susilaukęs itin didelės sėkmės kompiuterinių žaidimų pasaulyje, visai neseniai persikėlė ir į išmaniuosius telefonus.

„Nors „Call of Duty: Mobile“ išleistas tik prieš dešimt dienų, jis jau turi 100 milijonų vartotojų ir yra sugeneravęs 18 milijonų JAV dolerių – dėl šių rezultatų laikoma, kad tai geriausias mobiliojo žaidimo startas pasaulyje“, – sako A. Adomaitytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)