Išmanieji laikrodžiai bei apyrankės tampa vis populiaresnės, tačiau šie įrenginiai vis dar yra gan masyvūs ir nelabai patogūs, juolab, kad jų baterijos labai greitai išsikrauna. Visgi jau kurį laiką mokslininkai ir inžinieriai žvalgosi į grafeną – supermedžiagą, kurią sudaro tiesiog vienas anglies atomų sluoksnis. Prieš kelis metus atrastas grafenas yra ypatingai lengvas, plonas ir elastingas, tačiau neįtikėtina tvirtas ir laidus elektros srovei – tobula medžiaga kurti ant odos įterpiamus ar į drabužius įaudžiamus bevielius elektronikos įtaisus.
Mančesterio universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama daktaro Zhiruno Hu kaip tik ir kuria tokių prietaisų prototipus. Šiuo metu jie iš grafeno yra pagaminę miniatiūrines antenas ir kitus komunikacinius elementus, kurie leidžia jungtis prie bevielio interneto ryšio. Mokslininkai išbandė šiuos komponentus uždėdami juos ant manekenų rankų ir tikrino, kaip tokie prototipai jungiasi tarpusavyje.
Grafeną sujungus su kitomis plonomis medžiagomis, įmanoma sukurti ypač plonus ir lengvus aksesuarus, kurie tarsi pleistras užsiklijuoja ant žmogaus odos ir gali matuoti temperatūrą, drėgmės lygį ar raumenų darbą. Tokie įtaisai praverstų ligoninėse, mat pacientai galėtų nešioti judesiams netrukdančias „žymes“, kurios matuotų širdies ritmą, temperatūrą bei kitą fiziologinę informaciją ir siųstų ją bevieliu ryšiu ligoninės personalui.
Taip pat tokie iš grafeno pagaminti įtaisai nebūtinai turi būti klijuojami ar implantuojami į odą – jie gali būti įterpiami į drabužius. Tokie išmanūs rūbai nevaržytų judesių ir neatrodytų kvailai, nes visa elektronika būtų pagaminta iš beveik nepastebimai plono grafeno.
Tad čia atsivertų labai plačios galimybės juos naudoti vyresnio amžiaus žmonėms – jų sveikatai stebėti. Kita panaudojimo sritis – drabužiai sportininkams arba kariams, leidžiantys treneriams ar gydytojams stebėti žmonių fizinę būklę. Deja, kol kas grafenui koją kiša viena didžiausių kliūčių – nėra sukurtas pigus ir patikimas gamybos būdas, leidžiantis šią medžiagą gaminti dideliais kiekiais.